• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė – viena garsiausių mokslininkių Lietuvoje. Vilniaus universitete moteris apsigynė biochemijos bakalauro ir magistro laipsnius. Biochemijos mokslų daktaro laipsnį ji įgijo Jungtinėje Karalystėje, garsiajame Kembridžo universitete.

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė – viena garsiausių mokslininkių Lietuvoje. Vilniaus universitete moteris apsigynė biochemijos bakalauro ir magistro laipsnius. Biochemijos mokslų daktaro laipsnį ji įgijo Jungtinėje Karalystėje, garsiajame Kembridžo universitete.

REKLAMA

Neuromokslininkai tiria biologinės nervų sistemos sandarą, atskiras ląsteles, jų junginius, audinius, smegenis. Šiuo metu U. Neniškytė yra Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja.

„Kadangi dabar vadovauju savo mokslinei grupei, didžioji mano darbo dienos dalis prabėga bendraujant su kitais žmonėmis. Bendrauju su studentais, esu jų mentorė, su kitais mokslininkais, su kuriais kartu vykdome tyrimus, taip pat ir su administracija. Šiuo metu mano darbas iš dalies yra vadybinis, tačiau dirbant mokslo institucijoje, vadybos žinių neužtenka – reikia suprasti ir mokslinius dalykus“, – pasakojo ji.

Kaip sakė U. Neniškytė, mokykloje jai gerai sekėsi visi dalykai, bet įdomiausia buvo chemijos pamoka.

„Baigusi mokyklą, rinkausi biochemijos studijas. Biochemija – tarsi sandūra tarp chemijos ir biologijos. Biochemija tiria, kokie cheminiai procesai vyksta mūsų gyvose ląstelėse. Baigus bakalauro studijas, nekilo klausimų, ar turėčiau rinktis magistrą – biochemija yra plati sritis, tad norint tapti šios srities specialistais, ketverių metų studijų neužtenka“, – tęsė mokslininkė.

REKLAMA
REKLAMA

U. Neniškytė žinojo, jog doktorantūrą nori studijuoti ne Lietuvoje. Moters teigimu, ji pabandė įstoti į prestižinį Kembridžo universitetą ir jai pavyko.

REKLAMA

„Įstojau į Kembridžo universitetą, tačiau tuomet dar nebuvau tikra, jog noriu būti mokslininkė. Svarsčiau ir apie daugelį kitų profesijos pasirinkimų. Visi mes turime daugybę variantų, jeigu esame įgiję gerą išsilavinimą.

Po doktorantūros studijų vėl įvyko lūžis, savęs klausiau, ar gebėsiu gauti finansavimą tolimesniems moksliniams tyrimams. Tačiau gavus finansavimą Marie Curie stažuotei, likau gilinti žinias užsienyje, o vėliau, pakartotinai gavusi stažuotę, jau grįžau į Lietuvą. Šiuo metu esu sudariusi penkerių metų kontraktą kaip mokslinės grupės vadovė. Vis dėlto, pasakyti, kad esu apsisprendusi visą gyvenimą dirbti mokslininke, negaliu. Po penkerių metų vėl kelsiu klausimą: kur toliau?“ – sakė U. Neniškytė.

REKLAMA
REKLAMA

Moteris pabrėžia, jog visos profesijos yra naudingos bei reikalingos. Tiesa, renkantis profesiją, būtina atsižvelgti į tai, kas labiausiai tinka ir patinka konkrečiam žmogui.

„Profesijų yra labai įvairių ir visų jų mums reikia. Mokslininko profesija man ypač patinka todėl, kad ji – tarptautinė. Išsilavinimas aprėpia įvairiausias šalis, tenka dirbti su skirtingų tautybių bendradarbiais, mokslo renginiai vyksta visame pasaulyje. Man patinka ir tai, kad ši profesija nuolatos kelia intelektinius iššūkius. Nors mano darbe yra nemažai rutinos, kartu su kolegomis

kasdien mąstome, ką atrandame, kaip atrandame, stengiamės paaiškinti stebimus reiškinius. Be to, mane supa labai intelektuali aplinka“, – teigė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kalbėdama apie kitą mokslininkų darbo pusę, U. Neniškytė sakė, jog mokslo darbuotojams, jų atliekamiems tyrimams ne visuomet yra lengva sulaukti finansavimo.

„Mokslas visame pasaulyje yra finansuojamas ciklais. Dirbant mokslinį darbą, negali jaustis ramiai, nuolatos reikia ieškoti būdų, kaip būtų galima užtikrinti finansavimą savo vykdomiems tyrimams. Visuomenei reikia nuolatos įrodyti, kad tai, ką darai, yra prasminga”, – pasakojo neuromokslininkė, – „Mokslininkai, kurie atlieka pačius pažangiausius tyrimus neišvengiamai susiduria su didele konkurencija. Gyvenamosios vietos keitimas kas kelerius metus irgi gali tikti ne visiems. Vis dėlto, gali būti, jog mokslo, mokslininkų darbo organizavimas ateityje pasikeis, taps sėslesnis“.

REKLAMA

Savo profesinio kelio ieškantiems moksleiviams moteris pataria savęs klausti, ką jie nori mokėti, o ne kuo jie nori būti.

„Moksleiviams siūlyčiau sau kelti klausimą, ką jie dar nori išmokti. Nereikia tapatintis su profesijomis, jų apibrėžimais. Mes labai menkai gebame įsivaizduoti, ką reiškia būti tam tikros profesijos atstovu, o ir pasaulis keičiasi labai greitai. Gali būti, kad praėjus kuriam laikui, tam tikrų profesijų iš viso nebebus. Dažnai net ir suaugę, mokslus baigę žmonės nežino, kuo jie nori būti. Todėl visiems siūlau dėmesį telkti į tai, ką jie nori išmokti“, – pataria specialistė.

U. Neniškytė pastebi, jog Lietuvoje nėra lyčių nelygybės moksle. Remiantis Europos statistika, Lietuva yra viena daugiausiai moterų mokslininkių turinčių valstybių. Vis dėlto, kitose profesijose yra pastebimas moterų trūkumas.

„Lietuvos Junior Achievement“ ir „Women Go Tech“ įgyvendina projektą #EmpoweringGirls (poveikio investuotojas – filantropinis fondas „The Coca-Cola Foundation“), kurio tikslas – skleisti žinią apie technologijų, inžinerijos ir verslo pasaulio galimybes, skatinti verslumą bei inovatyvų mąstymą tarp Lietuvos moksleivių įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Į mokyklas atvykusios lektorės moksleiviams pasakoja savo sėkmės istorijas, supažindina juos su savo profesijomis. Prie projekto prisijungė partneriai „Vinted“, TV3 televizija, draugai „Unicorns Lithuania“ ir asociacija „Lyderė“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų