Europos centriniam bankui didinant paskolų palūkanų normas, vidutinė lietuvio būsto paskolos įmoka, anot Lietuvos banko, per metus padidėjo šimtu eurų ir dabar siekia beveik 400 eurų.
Grupė opozicinių parlamentarų reikalavo padėti išaugusių būsto paskolų spaudžiamiems lietuviams – siūlo kompensuoti kredito šių metų palūkanas iš biudžeto. Panaši lengvata Lietuvoje jau galiojo prieš du dešimtmečius, tik ją Seimas panaikino užklupus 2008 metų krizei.
„Jei per metus sumoka 1000 eurų palūkanas, galėtų susigrąžinti maždaug 20 proc. palūkanų, apie 200 eurų už 2023 metus. Žmonėms augančių palūkanų fone būtų pagalba, maždaug viena metinė įmoka galėtų sugrįžti“, – teigė Seimo narys Vytautas Gapšys.
„Kompensuoti reikia vien dėl valdžios neveiksnumo. Lenkijos pavyzdys, jie jau anksčiau padarė, padeda žmonėms, kas turi paskolas, drastiškai palūkanos brangsta. Jei valdžiai būtų anksčiau rūpėję žmonės, būtų susidomėta, kodėl tiek daug paskolų išduodama kintamom palūkanom, o ne fiksuotom. Skandinavijoje, Vokietijoje didesnė dalis paskolų fiksuotom palūkanom“, – tvirtino Seimo narys Valius Ąžuolas.
Siūlymą vadina „rinkiminiu“
Premjerė Ingrida Šimonytė opozicijos atstovų siūlymą atmeta ir vadina rinkiminiu. Anot premjerės, bankai išduoda paskolas tik įvertinę, kad kreditoriai net ir pakilus palūkanoms sugebėtų susimokėti paskolas, tad iš biudžeto jų remti esą nėra poreikio.
„Tokia lengvata Lietuvoje buvo, panaikinta, nes prisideda prie nekilnojamo turto kainų augimo, o tai yra tas dalykas, su kuriuo pats Europos Centrinis Bankas stengiasi kovoti didindamas palūkanų normas ir mažindamas infliaciją“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
I. Šimonytė atmeta ir opozicijos siūlymą dėl palūkanų kompensavimo galimas 110 mln. eurų biudžeto netektis finansuoti iš bankų solidarumo mokesčio, mat jį įstatymas leidžia naudoti tik šalies gynybos tikslais.
„Tai yra gudravimas, susijęs su būsimais rinkimais 2024 m.“, – teigė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Premjerei antrino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen: „Skeptiškai vertiname projektą, užduosime klausimus, bet skeptiškai, rezervuotai vertiname šį pasiūlymą.“
Prezidentas Gitanas Nausėda kalba kitaip ir tvirtina, kad opozicijos pasiūlytą lengvatą paskolų turėtojams galima svarstyti.
„Mes siūlome į šį dalyką žiūrėti plačiau – kaip žinote, yra mano iniciatyva dėl šeimos lengvatų, mokesčių lengvatų, papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio už šeimoje auginamus vaikus. Būsto lengvata taip pat galėtų būti svarstoma“, – sakė Prezidentas Gitanas Nausėda.
Socialdemokratai ruošia kitokį pasiūlymą – ne grąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčių, o juos atidėti.
„Sudaryti galimybę žmonėms pasinaudoti mokestiniu kreditu. Tam tikrą laiką mokėti mažesnį GPM, vėliau jį sumokant per ateinantį laikotarpį, kurį susiderintų su mokesčių inspekcija“, – teigė Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Padidėjusias palūkanas, anot Lietuvos banko, lietuviai toliau moka tvarkingai, savo namus parduoda vos vienas kitas žmogus, tad esą skolininkams lengvatų nereikia.
„Fiskalinis stimulas lengvatų forma išbalansuoja rinką, skatina būsto įsigijimus su paskola, netvarų įsiskolinimų augimą, prisideda prie būsto kainų augimo. Ilguoju laikotarpiu įperkamumą ne pagerina, o pablogina“, – tvirtino Lietuvos banko atstovas Jokūbas Markevičius.
Visgi valdantieji atmetė opozicijos siūlomą gyventojų pajamų mokesčio lengvatą turintiems būsto paskolas ir grąžina projektą iniciatoriams tobulinti.
O va valdzios atlyginimu kelimas dvigubai - tai cia Simonytei tinka ir patinka.
