Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis ir „Orion Securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
Ką reiškia nauji mokesčiai?
Dabar daug kalbų kyla apie naujus mokesčius. Ką ilgainiui tai gali reikšti parduotuvėse? Ar galime pamatyti didesnes kainas lentynose? Kaip jums atrodo?
D. Dundulis: Tuoj atsakysiu, bet apie pensijas, jeigu leisite, pridėsiu, nes jūs pasakėte, kad teigiama, jog pensijos augs ir taip toliau. Tai aš noriu pasakyti, kad pensijoms, jei neklystu, ar 6, ar 7 milijardai rezervų yra sukaupta. Tai kaip ir papildomi mokesčiai, kaip suprantu, pensijoms nereikalingi.
O dabar apie cukraus mokestį, jeigu leisite. Faktas, kad visi mokesčiai, kokie jie bebūtų, kurie yra vartojimo mokesčiai, sakykime, tie, kuriuos moka įmonės, atsispindi prekių savikainoje.
Ir jeigu šiuo atveju kalbame apie cukraus mokestį, faktas, kad tų prekių, kurioms tas mokestis padidės, kaina, aišku, padidės. Ir aš iš karto norėčiau paaiškinti. Aišku, atrodo, kad aš čia labai prieš, kad verslas labai prieš mokesčius. Iš tikrųjų didžiausia pasekmė yra vartotojui, o ne verslui. Tai yra jam galutinė kaina didėja. O kodėl verslininkai priešinasi? Aš tikrai mąsčiau būtent apie tą punktą, kodėl taip yra. Nes iš tikrųjų finale tai vartotojas susimoka.
Kaip ir verslininkui nieko blogo neatsitinka, bet kas įvyksta, sakykime, kad ir dabar šiuo cukraus mokesčio didėjimo atveju, tai krenta vartojimas. Krenta vartojimas, reiškia, krenta gamyba. Jeigu krenta gamyba, reiškia, didėja gamybos savikaina, nes mažesnį kiekį gamini. Savaime suprantama, yra pastovieji kaštai ir kažkiek ta savikaina padidės. Tai reiškia, ne vien dėl to mokesčio, bet ir dėl gamybinių kaštų vėl ta savikaina padidės.
Dabar jeigu tau padidėja savikaina, lyginant su užsienio šalimis, tai reiškia, tu esi nekonkurencingas su kitomis gamyklomis, kurios yra užsienyje ir gamina didžiulį kiekį. Tai idėjiškai, pasąmonėje verslininkai ir priešinasi dėl kainos didėjimo. O jeigu iš tikrųjų niekas nesikeistų, ir vartojimas, ir taip toliau, tai paprasčiausiai uždėjai į kainą ir viskas.
Dar viena problema, kuri, aš esu įsitikinęs, jau dabar atsiras, tai šešėlinė rinka. Nes jeigu padidės mokesčiai ir apsimokės neoficialiu būdu prekiauti, tikrai pas mus atsiras tam tikrose vietose, tikrai ne parduotuvėse, bet ten, kur nebūtini kasos aparatai, tų saldintų gėrimų arba, pavyzdžiui, kavos „trys viename“, kuri pabrango beveik dvigubai dėl šito mokesčio. O jeigu dabar padvigubės, tai ji pabrangs nuo tos pradinės kainos trigubai.
Dar vienas niuansas yra, kad, pavyzdžiui, toks kaip kisielius su cukrumi, kuris buvo, jeigu atsimenate, sena prekė, iš tikrųjų rinkoje nebeliko, nebent šešėlinėje rinkoje. Tai paprasčiausiai kai kurios prekės dingsta. Ir aš, pavyzdžiui, nelabai suprantu, kuo skiriasi kava atskirai, cukrus atskirai. Šitiems dviem daiktams iš tikrųjų nė vienam nėra akcizo. O kai tik susijungia tie du daiktai, tiksliau, dar trečias įsideda, grietinėlė, iš karto atsiranda akcizas.
Ar nauji mokesčiai paveiks Lietuvos ekonomiką?
Koks jūsų žvilgsnis į naujus ateinančius mokesčius ir Lietuvos ekonomiką? Ar nauji mokesčiai gali ją pristabdyti?
M. Dubnikovas: Mokesčiai iš esmės stabdo arba keičia įpročius. Tai reiškia, kažkas, kaip buvo minėta, galbūt net nebus parduodama, net lentynoje neatsiras.
Aš apskritai stebiuosi, kaip esame įveliami į diskusiją, kur yra pasiūlomi kartais absurdiški dalykai, ir mes turime diskutuoti, o gal tas mokestis turi būti didesnis, mažesnis. Reikia diskutuoti taip, kad jo apskritai nereikėjo.
Čia jūs apie cukraus mokestį?
M. Dubnikovas: Apie cukraus, kaip pavyzdį galima prie jo prisirišti. Čia ir kitus mokesčius galima paliesti, bet cukraus labai įspūdingas yra, nes Lietuvoje su cukrumi problemos nėra apskritai. Dar prieš įvedant tą mokestį, prieš metus, berods, atsimenu, buvo diskusijos ir žiūrėjome lenteles, pavyzdžiui, kiek žmonės, kaip dažnai vartoja cukruotus gėrimus, jau nekalbant apie jogurtus ar kavą su cukrumi. Tai lietuviai buvo antri nuo galo Europos Sąjungoje po estų pagal tai, kaip dažnai vartoja cukruotus gėrimus.
Mes vartojame labai retai cukruotus gėrimus Europos Sąjungoje. Vokiečiai, kurie vartoja dažniausiai cukruotus gėrimus, neturi tokio mokesčio. Mes turime, nors esame tokie retai vartojantys tuos cukruotus gėrimus. Plius visuomenės sąmoningumas auga, sportuoja žmonės, bėgioja, sąmoningai mažina vartojimą. Kam to reikia? Klausimas. Bet politikai sugeba mus įvesti ir pastatyti tokią analogiją, kad, pavyzdžiui, jeigu nebus cukraus mokestis padidintas, tai pensijos neaugs taip greitai.
Nu, absurdas, nes kur vienoje pusėje mes turime šimtus milijonų ir milijardus skaičiuojame, ir kitoje pusėje skaičiuojame kelis milijonus, kuriuos galbūt gausime, o galbūt apskritai negausime, ir sugretinami šitie dalykai. Ir paskui, jeigu sakai „kontra“, tai tau galima atsakyti: „O tu jau nepritari pensijų didinimui.“ Turbūt visi, kiekvienas supranta, kad pensijos turi didėti. Bet ar tiek turi didėti, čia yra kitas klausimas. Ar taip jos turi būti finansuojamos? Kitas klausimas.
Ar restrikcinės priemonės leis mums padidinti tą pyragą, kurį mes daliname? Na, ilguoju periodu – ne. Ir tokioje situacijoje pabuvo estai su savo mokesčių kilimu vėliau ir dabar vis dar turi ekonominę pauzę. Ir turime pavyzdžių, kur galima pasižiūrėti, kad to galbūt nereikia daryti. Tai tokie maži, erzinantys mokesčiai. Dėl to Lietuva tikrai nesustos, dėl to cukraus mokesčio, bet tai kainuos brangiau. Tai nesukurs papildomos pridėtinės vertės.
Ir maža to, kas yra įdomiausia, kad mes turime kairiąją valdžią ir kairioji valdžia realiai deda mokesčius, kuriuos susimokės mažiausias pajamas gaunantys žmonės. Nes supraskime, kad tuos ypatingai cukruotus daiktus dažniausiai perka arba krepšelyje didesnę dalį jie sudaro būtent tų, kas turi mažas pajamas.
Tai čia jiems bus pritaikyta, būtent tiems žmonėms, kurie perka daugiau kalorijų už mažesnę kainą ir maistas sudaro didesnę krepšelio dalį. Tai čia tokie paradoksai yra išryškėję, kurie ganėtinai keistai atrodo.
Ar dabar tos sumos į biudžetą įplauks reikšmingos, kalbant apie tuos mokesčius, apie kuriuos kalba, kuriuos planuoja valdžia? Ar dar čia galime visko vėliau pamatyti?
M. Dubnikovas: Kad įplauks papildomos lėšos? Tai tikriausiai taip. Nes vartojimas ne taip ir stipriai keičiasi. Ar tai bus reikšmingos sumos, tai tikrai ne, nes pats cukraus mokestis, jį įvedant, jau buvo skaičiuojama, buvo diskutuojama apie tai, ar apskritai fiskalinę reikšmę kažkokią turės. Na, tai kol kas atrodo, kad mes kalbame apie biudžetą, kuris yra tikrai reikšmingai nuobodus.
Mes kalbame daugiau apie deficitus ir spragas bandome užkaišioti kažkokiais mokesčiais, kurie turbūt galbūt politikams atrodo, kad saldžiai skamba, kaip cukraus mokestis, lošimo mokestis. Bet aš galvoju, kad ne tiktai verslininkai, kurie moka skaičiuoti ir supranta, būtent dėl to jie priešinasi, bet ir visuomenė, aš abejoju, ar jau perka šituos argumentus savo ausimis, kad būtent tai yra ta sidabrinė kulka, kuri čia Lietuvą išves į priekį.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
