Pusės hektaro užimantį plotą numatoma nuo žmonių laidojimo vietų atskirti tvora ir žaliaisiais barjerais. Gyvūnų kapinės turėtų atskirą įėjimą, o visa teritorija būtų padalinta į tris sektorius, juose gyvūnai būtų laidojami atsižvelgiant į jų dydį. Kapinės būtų nuolatos prižiūrimos ir tvarkomos.
Gyvūnų kapinių steigimo klausimą kitą savaitę svarstys Kauno miesto taryba. Pritarus siūlymui, būtų pradėtos rengti kapinių naudojimosi taisyklės, skaičiuojami paslaugų įkainiai.
„Augintiniai daugeliui žmonių prilygsta šeimos nariams, tad jų praradimas sukelia didelį skausmą. Norime, kad kauniečiai turėtų vietą, kurioje deramai galėtų palaidoti ištikimą draugą ir bet kada panorėję galėtų atvažiuoti. Mieste neturime laisvų sklypų tokios paskirties kapinėms, tad manome, jog tai geriausia išeitis“, – teigė Kauno Gyvūnų globos ir priežiūros tarybos pirmininkas Domas Sirgedas.
Kauno savivaldybė prieš svarstydama galimybę įkurti gyvūnų kapines Vainatrakyje kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, ši neprieštaravo siūlymui.
Įsteigus gyvūnų augintinių kapines, suorganizavus jų priežiūrą bei parengus Kauno miesto gyvūnų augintinių gaišenų užkasimo (laidojimo) gyvūnų kapinėse taisykles, bus užtikrintas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas bei jame numatytos savivaldai funkcijos vykdymas.
Šiandien laidoti gyvūnus galima laikantis sanitarinių reikalavimų, t. y. kasant gaišeną gyvūno augintinio laikytojo privačioje valdoje, turi būti parenkama atokesnė vieta nuo pastatų, vandens telkinių ir ten, kur nėra paviršinių gruntinių vandenų.
Augintinių šeimininkai gyvūnus taip pat gali priduoti veterinarijos klinikoms arba vežti į vienintelę tokią paslaugą atliekančią bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“ už nustatytą mokestį.
