Kasacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamajame procese valstybės institucijos laiku tinkamai neatsižvelgė į neteisėtai Lietuvos sieną kirtusių vaikinų, kaip prieglobsčio prašytojų, statusą. Tokiems pažeidžiamiems asmenims yra nustatyta speciali apsauga pagal tarptautinę ir Europos Sąjungos teisę, pažymima antradienį išplatintame teismo pranešime.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, tęsdamos baudžiamąjį persekiojimą ir atsisakydamos jį nutraukti, institucijos teikė pernelyg didelę reikšmę formalioms arba esminės reikšmės šiame kontekste neturinčioms aplinkybėms, pavyzdžiui, tam, kad ieškovai neturi asmens dokumentų ar neteisingai nurodė savo amžių.
Antradienį paskelbtoje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į tai, kad baudžiamajame procese tinkamai atsižvelgus į nurodytą ieškovų statusą, jie turėtų būti ne suimti, o apgyvendinti specialioje tokiems asmenims skirtoje įstaigoje.
Teismai nustatė, kad nors ieškovai patyrė neigiamų emocinių išgyvenimų savo kilmės valstybėje, iš kurios buvo priversti išvykti, sunkius padarinius jų psichinei sveikatai lėmė ir suėmimas Lietuvoje. Tai esą patvirtina psichologo išvados. Ieškovas Qaisas Naseri buvo neteisėtai suimtas 107 dienas, o ieškovas Ghulamas Mohammadas įkalinimo įstaigoje praleido 112 dienų.
Bylos duomenimis, užsieniečiai buvo sulaikyti netrukus po to, kai perėjo sieną. Jau pirmosios apklausos metu pakankamai aiškiai suformulavo išvykimo iš savo kilmės šalies tikslą - pasinaudoti prieglobsčio teise – ir nurodė, kad yra iš Afganistano. Atsižvelgiant į sudėtingą šioje šalyje esančią situaciją, anot teismo, tai gali būti vienas iš veiksnių, patvirtinantis tokio ketinimo realumą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
