Ar galima bausti žurnalistus už korupciją, teisininkai atsakymo kol kas neranda, tad atsakomybė negresia ir duodantiesiems kyšius. Tuo metu verslo grupių įtaka žiniasklaidai lieka neatskleistas baubas, rašo "Lietuvos žinios".
Apie tai, kad Lietuvos žiniasklaida neskaidri ir net korumpuota, vis atviriau kalba verslo atstovai, puse lūpų užsimena politikai. "Transparency International" Lietuvos skyriaus duomenimis, daugiau kaip 12 proc. verslininkų, turėjusių reikalų su nacionaline spauda, teigia, kad už teigiamų publikacijų apie jų įmonę išspausdinimą ar nepalankių rašinių neskelbimą per pastaruosius dvejus metus atsilyginę pinigais, reklama ar skelbimais.
Vakar per Seimo Antikorupcijos komisijos iniciatyva surengtą konferenciją mėginta aptarti korupcijos apraiškas žiniasklaidoje ir numatyti priemones joms mažinti. Renginys sudomino penkis parlamentarus, į jį atvyko keli Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros atstovai, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) vadovas Dainius Radzevičius.
"Pagrindinis politikų bendravimo su visuomene būdas - žiniasklaida. Politikai suinteresuoti, kad ji kuo palankiau nušviestų jų idėjas. Todėl negalima paneigti, kad kai kurie politikai, norėdami pasiekti šį tikslą, naudoja ir nelegalias priemones. Taip atsiranda abipusis ryšys", - LŽ teigė Antikorupcijos komisijos vadovas Tėvynės sąjungos frakcijos narys Rimantas Dagys, paklaustas, kiek patys politikai kalti dėl korupcijos žiniasklaidoje.
Kodekso netaisys
Teisėsaugininkų iš anksto buvo paprašyta atsakyti, kaip vertintų LŽS siūlymą priimti Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už kyšio ėmimą visuomenės informavimo priemonių savininkams, leidėjams, vyriausiesiems redaktoriams ir žurnalistams. Bendrai sutarta - reglamentuojant tokią jautrią sritį kaip korupcija žiniasklaidoje neverta iškart imtis griežčiausių priemonių ir taisyti BK. Pirmiausia užtektų sutvarkyti kitus teisės aktus. Pasiūlyta sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri per pusmetį pateiktų siūlymus, tenkinančius žiniasklaidą, politikus ir visuomenę.
Generalinė prokuratūra informavo Antikorupcijos komisiją apskritai neturinti duomenų, kad per pastaruosius 10 metų baudžiamojon atsakomybėn už kyšininkavimą ar papirkinėjimą būtų patrauktas bent vienas visuomenės informavimo priemonių savininkas, vyriausiasis redaktorius ar žurnalistas. Skundų, pareiškimų ar pranešimų apie tokias veikas irgi negaunama. STT taip pat neturi statistikos apie vykdomus ar vykdytus ikiteisminius tyrimus dėl žiniasklaidos atstovų padarytų nusikalstamų veikų.
Pažymų negavo
Konkrečių žiniasklaidos korupcijos faktų konferencijoje beveik neminėta. Tačiau, pasak R.Dagio, neskaidrumo tendencijos puikiai matyti iš kai kurių publikacijų, jų autorių palankumo ar nepakantumo vienam ar kitam politikui. "Niekas iš esmės šios problemos netiria", - pripažino parlamentaras. Pasak jo, ne vienas politikas patvirtintų tam tikromis sąlygomis sulaukęs leidėjo užuominų apie galimą "naudingą bendradarbiavimą". Kartu R.Dagys pripažino, kad pernelyg didelis kišimasis į žiniasklaidos erdvę gali apskritai ją užčiaupti.
Prieš pusantrų metų atlikto parlamentinio Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos tyrimo metu prašyta slaptų VSD pažymų, kurių vienoje kalbama apie verslo grupių įtaką žiniasklaidai. Tačiau VSD iki šiol Seimui šių pažymų nepateikė, nors parlamentas ir reikalavo. "Reikalavimas tikrai nepamirštas. Tai tikrai nėra kokia nors didelė paslaptis. Jei apie tai jau buvo prabilta, reikia kalbėti visa burna, o ne puse lūpų", - atsakydamas į LŽ klausimą, ar dar tikimasi sulaukti iš VSD pažymų, bent jau tos vienos, teigė R.Dagys.
Problema ignoruojama
LŽS pirmininkas neprieštaravo teiginiui, kad politikai žiniasklaida dažniausiai susidomi tik prieš rinkimus. "Tačiau kur kas svarbiau, jog politikai suvoktų, kad reikia kalbėti apie tai, kas daro įtaką žiniasklaidai ir tai šiandien Lietuvoje gali tapti didele problema", - LŽ sakė D.Radzevičius. Jo teigimu, tam neužtenka kosmetinio įstatymų lopymo, būtina iš esmės sutvarkyti visą sistemą.
Pasak D.Radzevičiaus, šiandien žiniasklaidoje įsigali mediokratija - reiškinys, kai atskiri politikai arba jų grupės gali valdyti visuomenės nuomonę.
Paklaustas, ar galima šiandien Lietuvoje žurnalistą nuteisti už korupciją, LŽS vadovas aiškiai atsakyti negalėjo. Pasak jo, dėl to nesutaria ir teisininkai. "Vadinasi, problema yra paslėpta ir net ignoruojama", - teigė D.Radzevičius.
Raimonda Ramelienė
