Neries regioninio parko direkcijos specialistai netoli Neries upės jau seniau buvo pastebėję aukštas, mišku apaugusias kalvas. Rūpėjo sužinoti, ar mūsų protėviai jomis naudojosi. Spėjimai pasitvirtino, atlikus pirminius archeologinius žvalgymus. Iš rastos brūkšniuotosios keramikos šukių galima spėti, kad šioje kalvoje galėjo gyventi žmonės prieš du tūkstančius metų.
Kadangi piliakalnis vardo neatsinešė iš amžių glūdumos, o ir vietiniai gyventojai šio kalno niekaip nevadino, kalvą norima „pakrikštyti“ Vėjo vardu. Nes tai vienas aukščiausių visoje apylinkėje kalnų, kurio viršūnėje dažnai siaučia vėjai.
Pasak Neries regioninio parko direkcijos vadovės Audronės Žičkutės, vaikštinėjant kalno priekalnėse, buvo rastos kelios keramikos šukės, kurios, matyt, išlindo į paviršių po šių metų lietingo oro ir vandens sukeltų nuošliaužų. „Iš karto šukes parodėme archeologams, - pasakojo direktorė. - Mūsų nuostabai, toms šukėms - daugiau kaip du tūkstančiai metų.“
Iki šiol Neries regioninio parko teritorijoje buvo žinomi 8 piliakalniai. Netoli Grabijolų kaimo esantis Paalkių piliakalnis 2004 metais taip pat „atrastas“ regioninio parko direkcijos darbuotojų.
Artimiausiu metu Neries regioninio parko direkcija atliks reikalingas procedūras, kad naujam piliakalniui būtų nustatyta teritorija bei jis būtų įtrauktas į nekilnojamų kultūros vertybių registrą.
Piliakalniai yra neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio dalis. Pirmieji piliakalniai baltų teritorijose atsirado dar I-ajame tūkstantmetyje prieš Kristų. Pirmaisiais mūsų eros amžiais piliakalniai paplito visoje Lietuvos teritorijoje. Šiuo metu Lietuvoje yra priskaičiuojama daugiau kaip 1000 piliakalnių.
Bus džiugu, jeigu naujai su kultūriniu sluoksniu atrastas kalnas papildys šį sąrašą. Šis atradimas tik patvirtina, kad Lietuva - piliakalnių šalis
