Nors dujų balionai vis dar plačiai naudojami daugelyje Lietuvos namų ūkių, netinkamas jų naudojimas ar priežiūra labai greitai gali virsti tragedija.
Dujų balionų sprogimus lemia žmonių klaidos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, Lietuvoje per metus kyla apie 40 gaisrų dėl dujinių, žibalinių, benzininių įrenginių, jų gedimų ar netinkamo naudojimo. Įvykus tokioms nelaimėms per metus žūsta apie 4 žmonės.
Pasak PAGD priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto Aurelijaus Česūno, dažniausiai nelaimės kyla būtent dėl pačių žmonių klaidos – neteisingo dujų naudojimo.
„Dažniausios [nelaimingų atsitikimų] priežastys: netinkamas dujų baliono prijungimas (be tarpinės, netinkamas ventilis), sugedę arba neteisingai naudojami dujiniai prietaisai, dujų nutekėjimas dėl netinkamos eksploatacijos arba atviros ugnies naudojimas nustatant nuotėkį – kas griežtai draudžiama“, – vardija specialistas.
Nors naujos statybos daugiabučiuose žmonės vis dažniau renkasi kitas alternatyvas, tačiau PAGD atstovo teigimu, senesniuose pastatuose dar vis plačiai naudojami dujų balionai.
Tiesa, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kur dujų balionai yra laikomi, nes yra vietų, kuriose jiems būti griežtai draudžiama.
„Dujų balionai vis dar naudojami, ypač senesniuose daugiabučiuose ar individualiuose namuose, kuriuose nėra įvesta gamtinių dujų. Bendrosiose gaisrinės saugos taisyklėse yra nurodyta, kad griežtai draudžiama laikyti dujų balionus rūsiuose ir cokoliniuose aukštuose“, – pabrėžia jis.
Pataria kaip elgtis įtarus dujų nuotekį
Deja, žmonės ne visada suvokia pavojų ir dažnai numoja ranka į svarbius dalykus ar pavojaus vėliavėles.
Pasak specialisto, įvykusias nelaimes dažnai nulemia ne tik tai, kad žmonės nežino kaip teisingai ir saugiai naudotis dujų balionais, bet ir tiesiog jų atsainus požiūris, neatsargumas ar net siekis sutaupyti.
„Rizika dažnai neįvertinama, ypač dėl įpročių, techninių žinių stokos ar noro sutaupyti. Didžiausia grėsmė kyla ne tiek iš pačių dujų, kiek iš neteisingo naudojimo, netvarkingos dujinės įrangos, neatsakingo elgesio, pvz., elektros prietaisų naudojimo, kai įtariamas dujų nuotėkis“, – sako A. Česūnas.
Kaip nurodo ekspertas, tragedijos įvyksta todėl, kad žmonės dažnai nesilaiko net elementarių saugumo taisyklių:
„Dujų balionas įjungiamas be tarpinės, nepatikrinamas ventilio sandarumas, balionai laikomi šalia šilumos šaltinių, patalpose nepakankamai ventiliuojama, naudojami sugedę prietaisai ar paliekami veikiantys dujiniai įrenginiai be priežiūros“.
Vis dėlto jeigu jau dujų balionas kritinės būklės – pavojų galima atpažinti, tačiau labai svarbu žinoti, kaip tuo metu elgtis.
A. Česūnas pabrėžia, kad įtarus dujų nuotėkį būtina elgtis labai atsargiai.
- „Pajutus dujų kvapą reikia nedelsiant užsukti čiaupą, atidaryti langus, nedegti degtukų, nejunginėti elektros prietaisų, skambinti ESO avarinei tarnybai (1804) – tik neuždujintoje vietoje.
- Patikrinti baliono sandarumą muilo tirpalu, ne ugnimi.
- Vėdinti patalpas, nelaikyti degių daiktų prie įrenginių“, – pataria specialistas.
Baudos už dujų balionus daugiabučiuose – iki 440 eurų
Nuo 2025 m. trijų aukštų ir didesniuose daugiabučiuose namuose dujų balionai negali būti naudojami.
Dujų balionų nepasikeitimas, Energetikos ministerijos teigimu, yra traktuojamas kaip Energetikos įrenginių įrengimo, eksploatavimo ir saugos norminių aktų pažeidimas.
Ministerija nurodė, kad tai užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų. O juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 iki 440 eurų.
„Apie konkrečiose savivaldybėse įgyvendintus projektus ir dar likusius daugiabučius namus, kuriuose vis dar naudojami dujų balionai, galima susipažinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje“, – komentavo atstovai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
