Policija atidžiai apžiūrinėjo išvažiuojančias transporto priemones, siekdama įsitikinti, kad nė vienoje nėra daugiau nei 800 ikonų, kryžių ir kitų neįkainojamų artefaktų, saugomų šiame religiniame komplekse.
Trys moterys – visos Lavros gyventojos – sėdėjo ant suoliuko netoli apatinių vienuolyno urvų ir stebėjo, kaip vienuoliai krauna maišus į automobilį. Viena paklausė savo bendražygių: „Kur mes dabar nakvosime, ar netyčia nežinai? Atrodo, tarsi jie atimtų mūsų namus“, – žurnalistams sakė kita moteris, atsisakiusi pasakyti savo vardą.
„Dievas nubaus tave ir kitus, tokius kaip tu, kad žaidžiate su jo valia“, – piktai pridūrė ji. Ketvirtadienį Larvos gyventojai dar nebuvo pajudėję, bet jautėsi protesto nuotaikos, pavieniai žmonės ir žurnalistai būriavosi vienuolyno teritorijoje, kur karingai nusiteikę popai sakė karštas kalbas.
Didelio atgarsio sulaukęs iškeldinimas yra naujausia dalis Ukrainos ortodoksų tikinčiuosius skiriančioje karčioje schizmoje. Ukrainos bažnyčia 2018 m. suskilo į dvi frakcijas beveik tuo pačiu pavadinimu.
Dėl to, kad priešinosi Kremliui ir jo valdomam Maskvos patriarchatui, Ukrainos stačiatikių bažnyčiai 2019 m. Konstantinopolio patriarchatas suteikė bažnytinę nepriklausomybę. Ši bažnyčia 2014 metais teikė paramą Maidano protestuotojams dar prieš oficialų savo pripažinimą, skilimas buvo jaučiamas jau gerokai anksčiau, nei tai įtvirtinta. Kita dalis Ukrainos ortodoksų bažnyčios, kurios atstovus dabar iškrausto iš Pečiorų Lavros vienuolyno, liko ištikima Maskvai.
Išvarymai iš Lavros techniškai susiję su 10 metų galiojimo sutarties dėl religinių pastatų ir kito valstybei priklausančio turto nemokamo naudojimo, pabaiga. Sutartis nutraukta, nes speciali vyriausybės komisija sužinojo apie daugybę šventųjų nuomininkų padarytų nuomos sąlygų pažeidimų. Visgi šis reikalas yra labiau politinis, nei biurokratinis, nes Ukrainoje kilo pyktis, kad kai kurie Ukrainos ortodoksų bažnyčios dvasininkai kolaboravo su Rusijos kariais ir saugumiečiais, kai prasidėjo Rusijos invazija.
„Niekas neplanuoja išvykti. Kai kuriuos daiktus išsivežame tik todėl, kad bijome, jog vyks koks nors prievartinis iškeldinimas. Tik tam, kad nebūtų sugadinti tam tikri daiktai“, – „Politico“ sakė Pečiorų Lavros bažnyčios jaunimo skyriaus vedėjas arkivyskupas Iona.
„Dabar urvai pilni besimeldžiančių žmonių. Kai kurie nori čia praleisti naktį. Nebuvo atviro raginimo ginti Lavrą. Bet jei bus, ateis visa Ukraina“, – aistringai kalbėjo Iona.
Vienuolyno komplekso vadovas, metropolitas Pavelas taip pat sakė maldininkams, kad jie neketina palikti šios vietos. Bendradarbiavimu su Maskva kaltinami vienuoliai padavė ieškinį Kijyvo teismui, o kol bus baigtas ieškinys dėl iškeldinimo sustabdymo, vienuoliai nusiteikę likti.
Trečiadienį vienuolių nebuvo bandoma iškeldinti, tačiau Pavelas sakė, kad jiems buvo pranešta, jog turto perdavimas prasidės ketvirtadienį. Ukrainos vyriausybė griežtai dorojasi su Maskvos patriarchato patikėtiniais dėl jų istorinių ryšių su Rusijos stačiatikių bažnyčia, kurios lyderis patriarchas Kirilas palaiko Putiną invazijoje į Ukrainą.
Ukrainos kultūros ministras Oleksandras Tkačenka įsakė Ukrainos stačiatikių bažnyčios vienuoliams palikti visas Lavros patalpas, tačiau pareiškė, kad Ukrainos valdžia nenaudos jėgos prieš vienuolius, jei jie praleis terminą. Jis taip pat sakė, kad jei vienuoliai nori pasilikti, jiems tereikia prisiekti savo ištikimybę nepriklausomai Ukrainos stačiatikių bažnyčiai, atsiriboti nuo Maskvos patriarchato.
Iki kovo 26 d. daugiau nei 1 236 religinės bendruomenės ir vienuolynai paskelbė apie perėjimą iš Maskvos patriarchato prie Ukrainos stačiatikių bažnyčios (Konstantinopolio patriarchatas pripažino ją nepriklausoma). Kijevo tarptautinio sociologijos instituto tyrimo duomenimis, tik 4 procentai tikinčiųjų ortodoksų dabar tapatinasi su Maskvos patriarchatu. Dauguma dvasininkų iš Lavros Maskvos patriarchato bažnyčios vis dar nepripažįsta Ukrainos stačiatikių bažnyčios, nors Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus suteikė jai nepriklausomybę 2019 m.
Su Rusija susijusios Ukrainos ortodoksų bažnyčios metropolitas Onufrijus tvirtina, kad jo bažnyčia yra vienintelė tikra Ukrainoje, o kitus smerkia kaip schizmatiškas. Vos prasidėjus karui jis viešai jį pasmerkė. Praėjusių metų gegužę Ukrainos stačiatikių bažnyčia paskelbė išsiskyrusi su Rusijos patriarchatu ir nustojo melstis už Rusijos patriarchą Kirilą, sakė arkivyskupas Iona. „Tai buvo Kaino Abelio brolžudystė“, – sakė Iona, atspindėdama Rusijos pasakojimą apie tai, kad Ukraina ir Rusija yra „broliškos tautos“.
Tačiau 2022 m. lapkritį pasirodė vaizdo įrašas iš maldos Lavroje, kur parapijiečiai meldėsi už Rusiją. Vėliau dvasininkai pareiškė, kad įrašas netikras.
Praėjusiais metais Ukrainos saugumo tarnyba SBU, atliko kratas įvairiuose Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios pastatuose, įskaitant Lavrą. Nuo vasario mėnesio SBU tiria apie 60 baudžiamųjų procesų prieš prorusiškus dvasininkus iš Maskvos patriarchato, daugelis kurių įtariami bendradarbiavimu su Rusijos okupacine armija įvairiuose regionuose.
„Iš tiesų bendradarbiavo tik keli kunigai. Kolektyvinę kaltę taikyti bažnyčiai nėra teisinga. Taip pat buvo bendradarbių tarp SBU ir kitų organų. Tačiau vyriausybė nusprendė pulti bažnyčią“, – sakė arkivyskupas Iona ir pridūrė, kad bendradarbių galima rasti visose srityse.
Likus kelioms dienoms iki vienuolių išvykimo termino, pasaulio ortodoksų krikščionių dvasinis vadovas, ekumeninis patriarchas Baltramiejus sugriežtino savo poziciją Maskvos patriarchato atžvilgiu, kelionės į Vilnių metu sakydamas, kad Rusijos stačiatikių bažnyčia prisiima atsakomybę už konfliktą Ukrainoje.
„Bažnyčia ir valstybės vadovybė Rusijoje bendradarbiavo vykdant agresijos nusikaltimą ir pasidalijo atsakomybę už nusikaltimus, tokius kaip šokiruojantis Ukrainos vaikų pagrobimas“, – kovo 22 d. per konferenciją Lietuvoje pareiškė Konstantinopolio patriarchatas Baltramiejus.
Baltramiejus teigė, kad Kremlius naudoja Maskvos bažnyčią kaip „įrankį savo strateginiams tikslams pasiekti“.
