Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Gerai išlikęs galvos apdangalas, pagamintas iš odos ir apsiūtas juodu šydu, nuometėliu.“
Juodo gipiūro šydas liudija, kad šis Švenčiausio Sakramento bažnyčioje Kaune atrastas kapas tikrai moters. Archeologai spėja ir kas ji.
„Tai 17 amžiaus Kauno vaito Pauliaus Vinogrodzkio žmona Elžbieta“, – minėjo archeologas Simonas Sprindys.
Palaidojimo vieta itin garbinga – priešais centrinį altorių pirmoje eilėje, tad ir moteris turėjusi būti neeilinė miestietė.
„Paulius Vinogrodzkis už savo žmonos laidotuves sumokėjo 70 auksinų, kas istoriniuose duomenyse yra vienas brangiausių palaidojimų šitoje bažnyčioje“, – pridūrė S. Sprindys.
Kaune atrasti diduomenės palaikai
O kiek tolėliau dar vienas išskirtinis palaidojimas, nustebinęs archeologus.
„Turime ir rūbų, kurie kaip spintoje pakabinti 300 metų išbuvo. Vyriškis apsirengęs Abiejų tautų respublikos šlėktų pamėgtu žiuponu vilnoniu, kuris gerai išlikęs. Netgi mes matome jo plaukus ir ūsus“, – pasakojo S. Sprindys.
Archeologiniai kasinėjimai atskleidė paslaptį, kurią saugojo bažnyčios grindys – po jomis 17–18 amžiaus Kauno diduomenės palaikai.
„Palaidojimai netikėtai gerai išsilaikę, gal dėl to, kad po apačia rūsiai ir susikūrė mikroklimatas ganėtinai sausas“, – aiškino S. Sprindys.
Specialistus nustebino ir tai, kad sovietmečiu klojant grindis nesuardyti palaidojimai. Tarp rastų kriptų ir viena, apie kurios egzistavimą nebuvo jokių duomenų. Ir menotyrininkams čia tikras lobis – unikalūs piešiniai ant sienų, o didžiausia vertybė – senojo, dar barokinio altoriaus marmuriniai fragmentai.
„Šiuo metu mes turime tik jų mensas, nes viskas buvo sunaikinta caro laikais, įrengiant čia cerkvę. Mensos tai yra altoriaus pagrindas – Dievo stalas, ant kurio aukojamos šventosios Mišios“, – kalbėjo menotyrininkė Rima Valinčiūtė-Varnė.
Atradimai liudija išskirtinę Kauno istoriją.
„Atrodo, kad ji buvo priversta tylėti, pastatas užtildytas pusantro šimto metų ir dabar pradėjo kalbėti“, – sakė architektė Asta Prikockienė.
„Iš naujo atrandame Kauno Dominikonų bažnyčią, kuri buvo ištrinta iš miesto žemėlapio ir atminties, o tai buvo bažnyčia, kuri pasitikdavo atvykstančius iš Vilniaus“, – aiškino Rima Valinčiūtė-Varnė.
Kauno arkivyskupijai reikia 200 tūkst. eurų
Nors atradimai unikalūs, deja, jie tampa galvos skausmu šią bažnyčią tvarkančiai Kauno arkivyskupijai. Būtina tęsti tyrinėjimus – o tam reikia papildomų bent 200 tūkstančių.
„Mes tų pinigų nebuvome pramatę, nes niekas negalėjo numatyti, kad tokie atradimai ištiks mus“, – minėjo Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
Iki šiol skaičiuota, kad remontas atsieis 1,5 milijono. Tad papildomų lėšų arkivyskupija ieško Kauno savivaldybėje, žada kreiptis ir į Kultūros ministeriją.
„Žiūrime, kaip atrasti pinigų tam projektui išbaigti – turime iššūkį dėl pinigų“, – pridūrė K. Kėvalas.
Dvejoja, ar ir darbus spės atlikti laiku – per porą metų – kaip numato Europos Sąjungos finansavimo sąlygos.
„Matosi, kad pagal dabartinius radinius projektą reiks koreguoti, siekiant išsaugoti, ką radome, ir kad tai išliktų“, – tikino A. Prikockienė.
„Dar nežinome, kaip susidorosime su šiuo iššūkiu, nes šie atradimai mus išderina...“ – sakė K. Kėvalas.
Tikimasi, kad sutvarkyta Švč. Sakramento bažnyčia tarnaus ir tikintiesiems, ir meniniams projektams.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
