Neįgaliuosius slegia dviguba - ligos ir nedarbo - našta.
„Visi nori tik sveikų darbuotojų", - apgailestavo Antanas Kruopis, kalbėdamas apie neįgaliųjų įsidarbinimo problemas.
Sergantis žmogus nereikalingas
Neįgalumą turintys biržiečiai aimanuoja, jog gyvenimą jiems stipriai apsunkina ne tik liga, bet ir menkos galimybės mūsų mieste gauti darbą. Ne vienas tvirtino patyręs žodžiais nenusakomą apmaudą, kai Darbo biržai siuntus teko praverti darbdavio kabineto duris. Buvo sakoma, jog darbuotojo jau nebereikia. Arba net tiesiai šviesiai išrėžta, jog „tokia liga sergantis žmogus nereikalingas".
Neįgalieji sakė tokiais atvejais pajuntą dvigubą likimo naštą. Ir kai kurie svarsto, jog kartais geriau dirbti užsienyje tai, ką kategoriškai draudžia gydytojai, bet turėti virš galvos nuomojamą stogą bei eurų kišenėje maistui ir vaistams.
Neįgaliesiems, pavargusiems varstyti darbdavių duris, psichologiškai padėti skuba artimieji. Besikreipdami į redakciją, jie teiravosi, ką daro Biržų rajono savivaldybė, Darbo birža, kad neįgaliesiems Biržuose gyventi būtų lengviau.
Pageidauja sveikų darbuotojų
Rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotojas Antanas Kruopis sakė, kad jam neįgaliųjų problemos žinomos. „Tikrai buvo juntama darbdavių tendencija nepriimti į darbą neįgalių žmonių", - pripažino pavaduotojas.
Vieniems darbdaviams netinka, kad žmogus negali vaikščioti, antriems, kad gali dirbti ribotą valandų skaičių. Daugiausiai problemų patiria sergantieji psichikos, vidaus organų ligomis, turintys traumuotas galūnes. Dažnai išskiriami ir epilepsija sergantys žmonės. „Visi nori tik sveikų", - apgailestavo pavaduotojas, prisimindamas girdėtus žmonių skundus. Ir čia pat pridūrė, jog situacija turėtų pasikeisti, nes pastaruoju metu visur stinga darbo jėgos.
Rengia programas
Rajono savivaldybė, pasak A. Kruopio, įdarbinimu neužsiima, dėl to neįgalieji turi kreiptis į Darbo biržą. Pasak pavaduotojo, Socialinės paramos skyriaus darbuotojai kasmet rengia „Neįgaliųjų socialinės integracijos programą", kurioje viena pagrindinių dalių - „Profesinė reabilitacija ir užimtumas".
Joje matyti skaičiai, kiek neįgaliųjų kasmet nukreipiama į laisvas darbo vietas. Pasak A. Kruopio, savivaldybei rūpi, kad neįgalieji būtų priimti viešiesiems darbams seniūnijose bei įdarbinti naujose darbo vietose, kurioms įkurti lėšų skiria Darbo birža.
Surasti darbą žymiai sunkiau
Darbo biržos Darbo rinkos programų poskyrio vedėja R. Baltušienė Neįgaliųjų socialinės integracijos 2007 metais programos įgyvendinimo ataskaitoje nurodo, jog pernai registravosi 113 neįgaliųjų (iš jų net 81 žmogus turintis 45 - 55 proc. darbingumo lygį). Nedarbo išmoka buvo skirta 24 asmenims su negalia. Į darbo rinkos priemones, finansuojamas Užimtumo fondo ir ESF lėšomis, buvo įtraukti 99 asmenys su negalia.
Pastebima, jog asmenų su negalia integravimas į darbo rinką yra sudėtingesnis už sveikųjų, nes darbo vieta turi būti pritaikyta, atsižvelgiant į asmens sugebėjimus, sveikatą ir galimybes.
Praėjusiais metais buvo įsteigtos (pritaikytos) 5 darbo vietos neįgaliesiems. UAB „Biržų duona" įdarbinti du asmenys, tiek pat neįgaliųjų ėmė dirbti UAB „Nitator SLT" bei vienas žmogus gavo darbo J. Maniko ūkyje.
Į profesinės reabilitacijos programą buvo įtraukti trys asmenys: du žmonės vyko į VŠĮ „Palangos reabilitacijos ligoninę"įsigyti kasininko - pardavėjo bei apskaitininko profesijos. Vienas žmogus išsiųstas į „Valakupių reabilitacijos centrą" įsigyti lankomosios priežiūros darbuotojo profesijos.
Biržų Darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Rita Averinienė paskaičiavo, jog šįmet Darbo biržoje jau registruojasi 71 neįgalumą turintis asmuo.
Užimtumo rėmimo įgyvendinimo skyriaus vyr. specialistė Daiva Juozaitienė Neįgaliųjų socialinės integracijos programoje 2008 - iesiems metams prognozuoja, jog šįmet į Darbo biržą kreipsis 1380 bedarbių, iš kurių 85 bus neįgalūs.
Iš jų 47 naujai besikreipusius neįgalius asmenis numatoma įtraukti į darbo rinkos programas. Iš Užimtumo fondo neįgaliųjų dalyvavimui aktyviose darbo rinkos politikos priemonėse numatyta išleisti 270, 1 tūkst. Lt.
Bendrovės „Biržų duona" komercijos direktorius Andrius Kurganovas gyrė valdžios iniciatyvas padėti neįgaliesiems integruotis į visuomenę.
„Visi žmonės yra lygūs"
Bendrovės „Biržų duona", įdarbinusios neįgaliuosius, komercijos direktorius Andrius Kurganovas gyrė valdžios iniciatyvas padėti neįgaliesiems integruotis į visuomenę.
Iš Darbo biržos darbdaviai sužinojo, jog yra programa, pagal kurią valstybė remia tuos, kurie sutinka įdarbinti neįgalumą turintį žmogų. „Biržų duona" tuomet pirko vieną naują įrenginį - bandelių fasavimo aparatą. Dalį jo kainos „Biržų duonai" finansavo valstybė.
„Mums, darbdaviams, visi žmonės yra lygūs", - teigė A. Kurganovas. Tačiau pripažino, jog tenka neįgaliu darbuotoju pasirūpinti daugiau - palengvinti jam darbo sąlygas, padaryti daugiau poilsio pertraukėlių. Dažniausiai jiems pagal įstatymus priklauso trumpesnė darbo diena. Bet, pasak direktoriaus, viską įmanoma suderinti.
Iš dviejų priimtų neįgaliųjų dėl sveikatos problemų vienas pakeitė darbą. Tačiau į jo vietą iš Darbo biržos buvo priimtas kitas negalią turintis asmuo.
A. Kurganovas pastebėjo, jog prekybos centrų kasose Vilniuje dirba net kurčnebyliai. Kiek pastebėjo, klientai šių žmonių atžvilgiu yra tolerantiški.
Skiria subsidijas
Biržų darbo biržos vyriausioji specialistė Kristina Undzėnienė teigė, jog neįgalųjį įdarbinančiai įmonei skiriama konkreti subsidija - finansavimas tam tikroms išlaidoms. Už iš Užimtumo fondo skiriamus pinigus galima įsigyti ir sumontuoti įrenginius, reikalingus dirbti neįgaliajam, remontuoti ir pritaikyti patalpas, apdrausti įsigytą materialųjį turtą. Taip pat galima pinigus panaudoti ir neįgaliojo mokymui.
Maksimali subsidija gali siekti iki 22 vidutinių šalies darbo užmokesčių (apie 40 000 Lt). Neįgalųjį norintis į darbą priimti įmonės vadovas apie tokį sumanymą turėtų pranešti iš anksto.
Gražina Dagytė
