Ketinimas įrengti nuovažą į ambulatoriją iš kiemo, o ne per paradines duris netiesiogiai diskriminuoja neįgaliuosius. Taip nusprendė Seimo kontrolierius, gavęs Žagarės gyventojų, negalinčių savarankiškai pakliūti į vietos medicinos įstaigą, skundą ir rekomendavo rajono Savivaldybei įrengti keltuvą prie pagrindinio įėjimo. Tačiau rajono Tarybos nariai sunkmečiu „nurašė“ netiesioginę diskriminaciją.
Teisė eiti su visais
Žagarės bei apylinkių neįgalieji, turintys judėjimo negalią ir sėdintys vežimėliuose, savarankiškai negali pakliūti į miesto ambulatoriją. Jei tokiam žmogui prireiktų medikų pagalbos, tektų prašytis poros stiprių vyrų, kad užgabentų iki įėjimo per dvylika stačių laiptelių.
2007 metais ambulatorijoje už Europos Sąjungos lėšas — daugiau kaip 271tūkstantį litų — atliktas kapitalinis remontas, tačiau keltuvas projekte nebuvo numatytas, remiantis tuo, kad struktūrinių fondų lėšų panaudojimas griežtai reglamentuotas ir jas skirti leista tik vidaus remontui.
Vėliau Savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistai paskaičiavo, kad galima iš rajono biudžeto lėšų įrengti nuovažą už 5000 litų prie atsarginio įėjimo iš kiemo pusės. Ten laiptelių mažiau.
Piktindamiesi, kad pažeidžiamos jų teisės, Žagarės neįgalieji kreipėsi į Seimo kontolieriaus tarnybą.
Kontrolierius Augustinas Normantas skundą ištyrė ir nustatė, kad esama padėtis diskriminuoja judėjimo negalią turinčius žmones. Asmuo turi teisę pakliūti į pastatą, be to, kaip visi — per paradinį įėjimą, o ne „užpakalinį“.
Įstatymų nurodymai
Statybos įstatymas teigia, kad „projektuojant, statant, rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant (tai ir buvo daroma Žagarės ambulatorijoje, teigia Kontrolierius — aut. past.) pastatus ir inžinerinius statinius, būtina juos pritaikyti specifiniams invalidų poreikiams vadovaujantis Invalidų socialinės integracijos įstatymu“.
Nuo 1998 metų Aplinkos ministro įsakymu patvirtintos normos, kad „priimami naudoti tik tokie statomi ir rekonstruojami objektai, kurie pritaikyti žmonėms su negalia“.
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas nusprendė, kad tikslinga siūlyti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos bei VŠĮ Centrinei projektų valdymo agentūrai ištirti, ar Žagarės ambulatorijos kapitalinis remontas atliktas nepažeidžiant tuo metu galiojusių teisės aktų, o Joniškio rajono merui rekomendavo prie pagrindinio įėjimo įrengti keltuvą, kuris kainuotų 38 tūkstančius litų.
Dėl išvadų kilo aistros
Kontrolieriaus nurodymas įkaitino rajono Tarybos narių aistras. Komitetų posėdžiuose prieš gerą savaitę diskutavę politikai teigė, kad keltuvas kainuoja per brangiai.
„Koks skirtumas, ar žmogus įvažiuoja per paradinį, ar per įėjimą iš kiemo?“
„Tada galima pamanyti, kad diskriminuoja apskritai važiavimas vežimėlyje nuovaža, o ne lipimas laiptais“, — komitetų posėdžiuose replikomis mėtėsi Tarybos nariai.
Vicemerė Rimantė Misiūnienė taip pat liko nustebinta Seimo kontrolieriaus sprendimo. Ji sakė į Joniškio ligoninę ne sykį ėjusi per galinį įėjimą, o ne paradinį.
Nuovaža problemos neišsprendžia
Taryba „palaimino“ sprendimą 2011 metų biudžete skirti 5000 litų sumą nuovažai įrengti iš kiemo pusės, nors savivaldybės administracijos specialistai komitetų posėdžiuose priminė apie Seimo kontrolieriaus rekomendaciją dėl keltuvo.
Bandyta išsisukti iš padėties, formaliai patenkinant neįgaliųjų poreikius. Sprendimas priimtas nemačius realios situacijos. Ji tokia: žmogus, eidamas ten, kur paprastai pacientai nevaikšto, pakliūtų tik į sveikatos įstaigos pastatą, bet gydytojų arba registratūros nepasiektų.
„Iš kiemo pusės laipteliai veda ne tiesiai prie registratūros langelio ar gydytojo kabineto. Žmogus pakliūtų tarsi į laiptinę, iš kurios iki pirmojo aukšto reikia palypėti šešis laiptelius. Viduje padarius pakilimą neįgalus žmogus dėl statumo pats jo neįveiktų, — “Šiaulių kraštui“ aiškino Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Kęstutis Rusteika. — Įrengti panduso prie paradinių durų taip pat beveik neįmanoma, nes įėjimas — labai aukštai. Kad žmogus galėtų užvažiuoti vežimėliu, nuovaža turėtų prasidėti prie gretimos įstaigos — bibliotekos ir eiti per ambulatorijos gėlynus. Šį variantą svarstėme, bet paveldosaugininkai neleidžia gadinti aplinkos.“
Piliečių pamoka politikams
Joniškio rajono politikų dauguma savo sprendimu pademonstravo nesuprantantys, kas yra netiesioginė diskriminacija. „Šiaulių kraštas“ nusprendė paklausti ne valdžios žmonių nuomonės.
Mini apklausoje pateiktas klausimas: „Kaip manote, ar įvažiavimas (pandusas) neįgaliesiems, įrengtas ne prie pagrindinio, bet šoninio (atsarginio) įėjimo į pastatą, yra diskriminacija?“
Iš 12 atsakiusių žmonių aštuoni teigė, kad tai yra neįgaliųjų diskriminacija.
Neįgaliesiems turi būti pritaikyta 30 tūkstančių pastatų
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas atsakyme į skundą teigia, kad judėjimo funkcijų sutrikimų turintys neįgalieji dažniausiai patiria būtent netiesioginę diskriminaciją dėl nepritaikytos fizinės aplinkos. Tokių asmenų Lietuvoje yra daugiau negu 60 tūkstančių.
Lietuvoje yra apie 30 tūkstančių visuomeninių pastatų ir objektų (mokyklų, poliklinikų, ligoninių, prekybos, viešojo maitinimo įmonių, teatrų, bankų, pašto ir kitų pastatų), kurie turėtų būti pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, tačiau tik nedidelė dalis šių pastatų yra prieinami neįgaliesiems, ypač judantiems su vežimėliais.
Seimo kontrolierius pastebi, kad tai vangiai daroma, teisinantis lėšų stygiumi ir taupymu.
Apibrėžimas (galima būtų dėti į dėžutę)
Lygių galimybių įstatyme nustatyta, kad netiesioginė diskriminacija yra veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis.
Neįgaliųjų problemos nerūpi
Straipsnio autorė norėdama patikrinti, kiek partijos prieš rinkimus skiria dėmesio neįgaliesiems, ar žino ir supranta jų problemas, peržiūrėjo Joniškyje 2011 metų savivaldybių tarybų rinkimų kandidatų programas.
Iš 9 partijų, vienos koalicijos ir dviejų save išsikėlusių asmenų niekas nekalba apie aplinkos pritaikymą neįgaliesiems. Maža to: septynios partijos bei pavieniai kandidatai neįgaliuosius apskritai ignoruoja, apie juos neužsimindami nė žodžiu.
Dvi partijos žada: „žemės ūkio ir žemės nuomos mokesčių lengvatas neįgaliesiems“, “remtinų asmenų su negalią materialinį aprūpinimą“. Trys likusios kalba aptakiai, nevartodamos žodžio “neįgalus“. Dvi šneka apie “socialiai pažeidžiamus“ asmenis, o viena partija žada teikti “pagalbą silpnesniam, socialinių įgūdžių neturinčiam ir sunkiai prisitaikančiam prie aplinkos piliečiui“.
Loreta RIPSKYTĖ
