Edita KARKLELIENĖ
Sekmadienį šiaulietis vairuotojas užsidirbo ne tik administracinę atsakomybę už visą puokštę Kelių eismo taisyklių pažeidimų, bet ir baudžiamąją – už tai, kad policininkų širdis pamėgino suminkštinti kyšiu. Tai 39-asis Šiaulių apskrities pareigūnų papirkimo atvejis šiemet.
Girtas, greitas ir be vairuotojo pažymėjimo
Rugsėjo 1-oji 36 metų šiauliečiui nuo šiol greičiausiai asocijuosis ne su rudeniu, o su policija.
Sekmadienį pusvalandis po vidudienio Šiaulių aplinkkelio 6-ame kilometre policijos pareigūnai užfiksavo milžinišku greičiu skriejantį automobilį „Mercedes Benz“.
Greičio matuoklis rodė, kad važiuojama 142 kilometrų per valandą greičiu (greitkelio statusą turinčiame kelyje leistinas važiavimo greitis – 90 kilometrų per valandą).
Sustabdžius automobilį, paaiškėjo, kad šiaulietis neturi vairuotojo pažymėjimo. Abejonės kilo ir dėl jo blaivumo.
Įtarimai netrukus pasitvirtino – vairuotojui nustatytas 0,75 promilės alkoholio girtumas.
Ne pirmą kartą policijos akiratyje atsiduriančiam kelių ereliui už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus teks stoti prieš teismą. Už pakartotinai įvykdytą pažeidimą jam gresia ne tik arešto bausmė, bauda, bet ir automobilio, kuriuo įvykdytas pažeidimas, konfiskavimas.
Už 300 litų – areštinės gultas
Tarsi gresiančios administracinės atsakomybės būtų maža, minėtas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas užsidirbo ir baudžiamąją.
Siekdamas išvengti atsakomybės, vyras mėgino su pareigūnais susitarti: davė 300 litų kyšį.
Šiaulietis nugabentas į policijos areštinę. Už policijos pareigūno papirkimą jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla. Įstatymas už tai numato laisvės atėmimo bausmę iki ketverių metų.
Geriau mokėti baudą, nei duoti kyšį
Šiaulių apskrities policijos aptarnaujamoje teritorijoje šiemet tai 39 ikiteisminis tyrimas dėl policininkų papirkimo. Pernai iki rudens užfiksuoti 32 bandymo papirkti policijos pareigūnus atvejai, o per visus metus – 58.
Statistika rodo, kad dažniausiai bandoma papirkti Kelių policijos pareigūnus. Iš šiemet užfiksuotų papirkimo atvejų – tik keletas, kai kyšius pareigūnams bandė įduoti viešosios tvarkos trikdytojai.
Policininkams buvo duodami kyšiai nuo 20-ies litų iki keturių tūkstančių litų.
Maksimalia – keturių tūkstančių litų – suma gegužės 1 dieną Šiauliuose, Pabalių gatvėje, bandė išsipirkti neblaivus (nustatytas 1,74 promilės alkoholio girtumas) 44 metų vairuotojas.
Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius sako, kad rizikuodami būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn vairuotojai kartais net neįvertina, jog už įvykdytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą jiems grėsė vos keliasdešimties litų administracinė nuobauda.
„Jei pažeidimas padarytas pirmąkart, įstatymas numato dar ir išlygą – pusę minimalios baudos, – sakė komisaras. – Jei už kalbėjimą telefonu vairuojant numatyta bauda 100–300 litų, vadinasi, pirmąkart gali būti skirta tik 50-ies litų bauda.“
Jei taisyklės pažeistos, visada, anot komisaro, labiau apsimoka sumokėti skirtą baudą, negu bandyti „kapanotis“ kyšiu.
Įrengti garso ir vaizdo registratoriai
Pagal statistiką daugiausiai papirkimų šiemet užfiksuota Šiaulių mieste – 17. Mažiausiai Joniškio rajone – trys, Pakruojyje – keturi.
Kelių policijos biuro viršininkas K. Dičius nesiryžo komentuoti, kodėl statistikos duomenys įvairiose apskrities vietose radikaliai skiriasi. Jis patvirtino neturintis duomenų, kad viename ar kitame apskrities rajone pareigūnai „susitarti“ būtų linkę labiau negu kitame.
„Negaliu šimtu procentų tikras, kad policininkai kyšių neima, tačiau tokios informacijos neturiu, – sakė Kelių policijos biuro vadas. – Jei tokių faktų pasitaiko, raginu nedelsiant apie tai informuoti policijos vadovybę.“
K. Dičius įsitikinęs, kad kyšio, kaip negatyvaus reiškinio, išgyvendinimas tiesiogiai priklauso ne tik nuo davėjo, bet ir nuo policijos pareigūno elgesio. Policininkas privalo trumpai ir kategoriškai pažeidėjui išdėstyti, kad kiekvienas neteisėtas poelgis, taip pat ir bandymas įduoti kyšį, gresia baudžiamąja atsakomybe.
Šiuo metu policijos automobiliuose jau įrengta moderni garso bei vaizdo įrašymo technika, fiksuojanti informaciją ne tik tarnybinio automobilio viduje, bet ir lauke.
