Viešoje erdvėje municipalinio būsto idėja neretai gretinama socialiniam būstui – iš tiesų, municipalinio būsto paskirtis yra kita nei socialinio būsto. Jei socialiniai būstai yra siūlomi tik mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tai pagal municipalinio būsto modelį, savivaldybės iš biudžeto lėšų statytų naujus butus, kurie būtų parduodami ir nuomojami fiksuota kaina visiems gyventojams.
Šiuo metu nei vienoje Lietuvos savivaldybėje visuotinis municipalinio būsto modelis nėra taikomas – tiesa, kai kuriose savivaldybėse siūlomi vadinamieji tarnybiniai būstai. Šie būstai skiriami specialistams pritraukti regionuose. Pavyzdžiui, kelis tokius būstus gydytojams siūlo Akmenės rajonas.
Apie municipalinio būsto kūrimo fondą buvo kalbama ir anksčiau – 2018 m. valstiečių ir tuometinės Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos politikai įregistravo įstatymo pataisą, pagal kurią buvo siūloma leisti savivaldybėms kurti municipalinio būsto fondą.
Prie municipalinio būsto idėjos buvo vėl sugrįžta po 2022 m. pradžioje prasidėjusio karo Ukrainoje, kuomet ženkliai padidėjusi nekilnojamo turto paklausa nulėmė ir išaugusias būsto nuomos kainas. Sostinėje plėtoti municipalinius būstus siūlė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatė į merus Rasa Budbergytė. Vis dėlto, platesnio palaikymo ši idėja nesusilaukė.
NT analitikas: municipalinis būstas būtų teisingas ėjimas siekiant didinti būsto prieinamumą
Nekilnojamojo turto rinkos eksperto, analitiko, Arnoldo Antanavičiaus nuomone, savivaldybių municipalinio būsto statyba ir organizavimas būtų teisingas žingsnis, mat būsto įperkamumo klausimas būtų sprendžiamas didinant pasiūlą, o ne kaip buvo iki šiol – tik skatinant paklausą.
„Savivaldybėms statant būstus perkamumo problema būtų sprendžiama didinant pasiūlą. Iki šiol buvo taikomas lengviausias kelias – einama subsidijavimo keliu, skatinant paklausą, bet pamirštant pasiūlos pusę. Skatinant paklausą buvo dar labiau skatinamas kainų kilimas, būstai tapo vis labiau neįperkami. Man tas modelis neatrodė priimtinas, visada kvestionavau pasirinkimą subsidijuoti būsto pirkimą“, – teigė A. Antanavičius.
NT eksperto nuomone, pagrindine kliūtimi municipalinio būsto steigimui išlieka neskaidrus lėšų panaudojimas, abejotini viešieji konkursai, su kuriais susiduriama viešajame sektoriuje.
„Mūsų lietuviška patirtis kol kas byloja, kad ten kur valstybė veikia, ten būna didesnės sąmatos, kaštų valdymas sudėtingesnis, konkursai ne visada skaidrūs. NT yra brangus produktas, o kur yra dideli pinigai, ten valstybei dažnai nepavyksta užtikrinti sklandžios kontrolės. Galbūt galėtų padėti užsienio šalių patirtis“, – svarstė A. Antanavičius.
Kaip mažesnę problemą NT ekspertas mato municipalinio būsto finansavimą. Nors šiuo metu dalis savivaldybių vos sugeba finansuoti socialinio būsto paslaugas, pasak A. Antanavičiaus, būtų galima pasiremti kitų šalių patirtimi ir įvesti sandorio mokestį, kuris taikomas parduodant NT. To esą užtektų, norint finansuoti municipalinio būsto statymą ir organizavimą.
„Anglija yra įvedusi sandorio mokestį, toks mokestis yra ir daugelyje kitų valstybių. Anglijoje sandorio mokestis gali siekti ir 10-12 proc. nuo sandorio sumos – labiausiai apmokestinami tie, kurie perka ne pirmą būstą. Prioritetu laikomi pirkėjai, kuriems būsto reikia gyvenimui. O tie, kurie įsigyja dešimtą ar dvyliktą butą verslui plėtoti, tie turėtų gauti didesnę naštą. Tos sumos keliauja į biudžetą, iš kurio galima finansuoti municipalinio būsto ir kitus klausimus“, – pasakojo A. Antanavičius.
Pasak A. Antanavičiaus, toks mokestis taip pat padėtų apsaugoti būsto rinką nuo staigių rinkos pasikeitimų, kuriuos matėme 2022 m. pradžioje.
„Reikalingos papildomos priemonės, nuimančios įtampą nuo būsto rinkos. Taip, dabar rinka kiek atvėsusi, bet kai rinka atsigaus, spekuliaciniai pirkėjai vėl subėgs į rinką. Kraštutinį to atvejį matėme 2022 metais. Jeigu būtų sandorio mokestis, 2022 m. kainos būtų kilusios, bet ne taip sparčiai. O ir valstybė praranda galimybę surinkti mokesčių į biudžetą“, – pabrėžė A. Antanavičius.
Savivaldybėms įsitraukiant į dalyvavimą NT rinkoje, atsiranda grėsmė, jog bus iškraipytos rinkos kainos, o to pasekmė – privatūs nuomininkai didins kainas. A. Antanavičiaus teigimu, šiuo metu tokia grėsmė yra minimali. Pasak specialisto, labiau tikėtinas kitas scenarijus – esą privatus verslas būtų priverstas kainas mažinti.
„Aš manyčiau, kad valstybė neturi jokių galimybių iškreipti rinkos į kainų kėlimo pusę. Vienintelis galimas scenarijus, kuris yra realus – savivaldybės įsitraukimas galėtų dempinguoti kainas.
Savivaldybės butus vis tiek siūlytų mažesne nei rinkos kaina, kad pritrauktų specialistus ir pan. Privačiam verslui tai būtų konkurencinis elementas, jie būtų priversti ieškoti konkurencinių privalumų, gal kažkur mažinti kainas. Visuomenė iš to išloštų, o NT sektorius turėtų prisitaikyti prie naujų taisyklių“, – sakė A. Antanavičius.
Plungės rajono meras A. Klišonis: municipalinio būsto idėja sunkiai įgyvendinama
Municipalinio būsto steigimo idėją įvertino ir Plungės rajono meras, savivaldybių asociacijos vicemeras Audrius Klišonis. Pasak jo, mažesnėse savivaldybėse susiduriama su menka būsto pasiūla, tad savivaldybių dalyvavimas nuomos rinkoje galėtų būti sprendimas.
„Matome, kad savivaldybėse, o ypatingai mažesnėse savivaldybėse, susiduriama su pasiūlos problema – yra išaugusios kainos, o įperkamo būsto pasiūla yra tikrai menka. Žiūrėdami į Vakarų Europos valstybes galime matyti, jog labai didelė dalis žmonių būstus nuomojasi, o ne yra įsigiję. Ar savivaldybės gali dalyvauti nuomos rinkoje? Toks variantas įmanomas“, – sakė Plungės rajono meras.
Vis dėlto, Plungės rajono mero teigimu, šiuo metu savivaldybės turi per mažai svertų, kad galėtų svarstyti apie municipalinio būsto statymą.
„Iškyla paprastas klausimas, susijęs su finansiniais resursais. Savivaldybės atskirų lėšų tam negauna, turi daug apribojimų. Džiaugiamės tuo, kad fiskalinės drausmės įstatymas yra pakeistas, savivaldybės gali papildomai skolintis. Vis dėlto, skolintis savivaldybės gali tik europiniams projektams. Kol kas municipalinis būstas gali būti svarstomas kaip idėja, tačiau savivaldybėms negali būti užkraunama visa našta problemai spręsti“, – teigė Plungės rajono meras.
R. Budbergytė – municipalinio būsto modelis reikalingas didmiesčiams
Opozicinės socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasos Budbergytės ir anksčiau siūlė Vilniuje plėtoti municipalinius būstus. Pasak jos, Vilniuje NT nėra prieinamas įvairias pajamas uždirbantiems gyventojams, o municipalinių būstų plėtrą ji mato kaip sprendimą būsto įperkamumo problemai.
„Šiandien yra labai išaugusios palūkanų normos, išaugusi būsto nuomos kaina. Tokiomis sąlygomis municipalinio būsto idėja tampa labai aktualia. Parama jaunoms šeimoms būstui įsigyti yra skiriama tik tam tikrose savivaldybėse, dažniausiai tai yra mažesnės savivaldybės. Jauni žmonės yra praktiškai priversti nuomotis butą.
O kas darosi nuomos rinkoje? Nuomos rinkoje yra drastiškai išaugusios nuomos kaina. Tai yra susiję su žmonių banga, kurie atvyko po karo Ukrainoje pradžios. NT vystytojai ir Lietuvos bankas yra ne kartą pažymėję, kad NT rinkoje paklausos yra ko gero daugiau nei pasiūlos“, – sakė R. Budbergytė.
Socialdemokratės teigimu, savivaldybės siūlomas municipalinis būstas padėtų jaunoms šeimoms kaupti santaupas geresnio būsto įsigijimui – esą tai užtikrintų lengvesnę šeimyninio gyvenimo pradžiai daugeliui šeimų.
„Kitose šalyse yra statomi ekonominės klasės būstai, yra nustatoma įkandama nuomos kaina. Gyvenant tuose būstuose galima kaupti santaupas pirmajam įnašui, kurį sukaupęs galėsi pasiimti paskolą ir įsigyti geresnį būstą. Bet gyvenimo pradžioje jaunos šeimos kartais gyvena labai sudėtingomis sąlygomis – jie neturi didelių pajamų ar tėvų palaikymo. Tai yra mūsų valstybės gėda“, – sakė R. Budbergytė.
R. Budbergytė taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl aukštos būsto nuomos kainos mieste, jaunos šeimos neretai renkasi kurtis žiedinėse savivaldybėse.
„Jaunos šeimos kuriasi Vilniaus rajone, bet dirba mieste, vaikus veža į miesto darželius ir mokyklas, taip sudarydamos spūstis. Tai nėra normalu“, – teigė R. Budbergytė.
