Taip jis komentavo Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikiamą tuometinio žvalgybos pareigūno liudijimą, jog VSD vadovybė žodžiu davė nurodymus tokį G. Nausėdos komandos patikrinimą atlikti.
„Nei aš, nei įpareigojau ką nors kreiptis į Valstybės saugumo departamentą, tačiau aš negaliu atmesti, kad pats VSD tikrino kandidatus į prezidentus, kaip ir jų komandas“, – TV3 laidai „Dėmesio centre“ trečiadienį transliuotame interviu sakė G. Nausėda.
Knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“ pateikiamas aukštas pareigas VSD užėmusio pareigūno liudijimas, jog jis 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis popieriaus lapus su daugybe pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
G. Nausėda priminė, jog VSD Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) pateikė raštą, kad buvo tikrintos visų kandidatų į prezidentus komandos ir rinkiminiai štabai.
„Kaip man žinoma, bent jau Lietuvos Respublikos Seimo tokie klausimai buvo pateikti, tiesa, gerokai anksčiau, ir į juos buvo pateikti VSD atsakymai, – kalbėjo prezidentas. – Tai tie atsakymai buvo tokie, kad buvo žvelgiama į visas kandidatų į prezidentus komandas, jos tikrinamos, nes tai turbūt yra visiškai natūralu ir suprantama, įvertinant tai, kokioje geopolitinėje realybėje mes gyvename ir galbūt siekiant užkirsti kelią kandidatams, kurie galėtų būti apkaltinti pernelyg tampriais ryšiais su ta pačia Rusija ar kitomis ne itin draugiškomis valstybėmis.“
„Siekiant nuo to apsisaugoti, tokia patikra arba toks įvertinimas buvo daromas paties VSD iniciatyva, tačiau mano vaidmens čia jokio nėra ir jokio mano kreipimosi ar mano komandos kreipimosi, siekiant patikrinti rinkimų komandos narius, nebuvo“, – tvirtino G. Nausėda.
D. Pancerovas ir B. Davidonytė savo tyrime cituoja minėtą pranešėją, kuris paneigė, jog tikrinti buvo visų kandidatų štabai. Neįvardijamo buvusio pareigūno teigimu, į departamentą atėjus Seimo narių užklausai apie kitų kandidatų tikrinimus, raštas buvo perduotas keletui valdybų ir „nė viena nepateikė informacijos, kad būtų dalyvavusi tikrinant kandidatų į prezidentus rinkimines komandas“.
Knygoje taip pat teigiama, jog VSD pareigūnai R. Bridikio nurodymu ieškojo informacijos apie tuomet dėl galimybės tapti konservatorių partijos kandidatu į prezidentus besivaržiusį Vygaudą Ušacką, o šia informacija vėliau rėmėsi kitas konservatorius Žygimantas Pavilionis.
G. Nausėda trečiadienį paklaustas, ar, jo nuomone, galėjo tokia informacija apie jo štabą būti renkama, pavyzdžiui, Ž. Pavilionio iniciatyva, teigė, jog tai būtų neteisėta.
„Aš negaliu už kitus žmones atsakyti, turbūt pats Žygimantas Pavilionis gali atsakyti geriau, bet aš manau, kad tai yra neteisėta. Pirmiausia, tai yra neteisėta ir tokių dalykų negali būti“, – teigė prezidentas.
BNS primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2020 metais patvirtino išvadas dėl situacijos departamente, konstatavęs, kad VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau turi būti atsisakyta žodinių pavedimų tikrinti asmenis.
Parlamentinį tyrimą dėl pranešimo apie galimai neteisėtai VSD rinktą informaciją siūlęs Vytautas Bakas vienintelis nepalaikė išvados, teigdamas, kad ji buvo per švelni, ir departamentas savo veiksmais pažeidė įstatymą.
Žurnalistų knygoje minimas VSD pareigūnas buvo informavęs tuometinį NSGK pirmininką V. Baką, kad VSD vadovybės nurodymu 2018–2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
V. Bakas kreipėsi į Seimo valdybą siūlydamas pradėti parlamentinį tyrimą pagal pranešėjo informaciją apie galimai neteisėtai VSD rinktą medžiagą, tačiau valdyba to nesiėmė, ir situaciją aiškintis pradėjo komitetas.
Žvalgybos pareigūno pateiktame asmenų, apie kuriuos VSD galėjo rinkti informaciją, sąraše nurodoma daugiau kaip 60 pavardžių, tarp jų daug žinomų žmonių iš verslo, kultūros, pramogų sferų.
Pareigūnas, kuriam buvo suteiktas pranešėjo statusas, teigė manantis, kad šiais veiksmais žvalgybos vadovai galėjo pažeisti teisėtumo ir politinio neutralumo principus.
