Po susitikimo su K. Sakellaropoulou G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva ir Graikija – partnerės NATO ir Europos Sąjungoje, tad į šalys į daugelį klausimų žvelgia ta pačia kryptimi.
Lietuvos prezidentas dėkojo Graikijai už paramą praėjusią vasarą Lietuvai susidūrus su Baltarusijos ir Rusijos inicijuota nelegalios migracijos hibridine ataka.
„Rusijos karas Ukrainoje kaip niekada suartino partnerius ir sąjungininkus. Kartu išgyvenome dėl Mariupolio likimo. Mieste, kuriame iki karo gyveno daugiatūkstantinė graikų bendruomenė“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, artėjantis NATO viršūnių susitikime bus puikus šansas aljansui pademonstruoti ryžtą, stiprybę ir vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje.
„Tai galime padaryti stiprindami oro gynybą ir ypač stiprindami rytinį NATO flangą. Tai yra ne tik šio regiono, bet ir viso aljanso saugumo reikalas. Tikiuosi Graikijos paramos svarstant šį klausimą jau šį mėnesį Madride“, – sakė prezidentas.
„Rusijai negailestingai naikinant ukrainiečių tautą, griaunant miestus ir bažnyčias, mes privalome tęsti paramą Ukrainai. Karinę, humanitarinę politinę. Svarbu kelti Rusijos ir Baltarusijos vadovybės, taip pat asmenų, kurie vykdo karo nusikaltimus, atsakomybės klausimą tarptautiniu mastu.
Itin svarbu suteikti Ukrainai Europos Sąjungos šalies kandidatės statusą. Šios politinės žinios ukrainiečiams itin reikalingos, kad juos įkvėptų tolesnei kovai už savo valstybės suverenitetą ir visos Europos vertybes“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidento nuomone, spaudimas Rusijai turi būti didinamas, o sankcijos – griežtinamos.
„Šalis agresorė turi atsidurti visiškoje izoliacijoje, Europos Sąjungos lygmeniu turime nedelsdami pradėti svarstyti septintąjį sankcijų paketą“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Šalies vadovo teigimu, dabartinė saugumo padėtis Europoje, Rusijos bandymai perrašyti istoriją visus privertė prisiminti, kad laisvė nėra duotybė, kad demokratijas vertybes reikia ginti, kad būtina skirti ypatingą dėmesį Europos istorinei atminčiai ir švietimui.
„Partnerių ir sąjungininkų vienybė gali nugalėti bet kokį blogį“, – pažymėjo G. Nausėda.
Prieš susitikimą skelbtame Prezidentūros pranešime teigta, Lietuvos ir Graikijos lyderiai aptars dvišalio bendradarbiavimo, saugumo ir gynybos Europoje, energetinės nepriklausomybės klausimus, paramą Rusijos karinę agresiją patiriančiai Ukrainai, Europos kaimynystės politiką.
Kiek vėliau su Graikijos vadove Vyriausybėje susitiksianti premjerė Ingrida Šimonytė numato aptarti Lietuvos ir Graikijos dvišalį bendradarbiavimą ir jo stiprinimą verslo, turizmo, energetikos srityse, paramą Ukrainai, teigiama Vyriausybės pranešime. Susitikime taip pat ketinama kalbėtis apie Rusijos atsakomybės dėl vykdomo karo ir jo nusikaltimų svarbą, NATO rytinio flango stiprinimą.
NATO narė Graikija yra priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių, tačiau yra sakiusi, kad ketina didinti vietinę gamybą, siekdama sumažinti Maskvos įtaką.
Vokietija praėjusią savaitę pranešė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno.
