REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Gegužės 3-osios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga pažymėjo, kad ši diena rodo nesibaigiančią Lenkijos ir Lietuvos bendrystę. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lenkijos ir Lietuvos pareiga yra užtikrinti, kad istoriškai artimos baltarusių ir ukrainiečių tautos džiaugtųsi demokratijos vaisiais. G. Nausėdos teigimu, Rusijos agresija kelią grėsmę mūsų šalių vertybėms ir gyvenimo būdui.

Prezidentas Gitanas Nausėda, sveikindamas Gegužės 3-osios Konstitucijos 230-ųjų metinių proga pažymėjo, kad ši diena rodo nesibaigiančią Lenkijos ir Lietuvos bendrystę. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lenkijos ir Lietuvos pareiga yra užtikrinti, kad istoriškai artimos baltarusių ir ukrainiečių tautos džiaugtųsi demokratijos vaisiais. G. Nausėdos teigimu, Rusijos agresija kelią grėsmę mūsų šalių vertybėms ir gyvenimo būdui.

REKLAMA

Pirmadienį Lietuva ir Lenkija drauge mini Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-ąsias metines. Šia proga G. Nausėda ir Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sakė šventines kalbas Lenkijos parlamente.

Perspėjo apie kylančią jėgą Rytuose

Lietuvos prezidentas G. Nausėda teigė, kad ši diena rodo nesibaigiančią Lietuvos ir Lenkijos bendrystę, prasidėjusią nuo Jogailos ir Jadvygos sąjungos.

REKLAMA
REKLAMA

„Kartais atsiskirdami, bet ilgainiui vis priartėdami vienas prie kito“, – teigė Lietuvos vadovas.

G. Nausėda sakė, kad Lenkijos ir Lietuvos santykių pagrindas visada buvo aiškiai suvokiama Vakarų civilizacijai ir pareiga puoselėti jos vertybes.

REKLAMA

„Ir iki šiol Lietuva žengia petys petin su Lenkija. <...> Puikiai žinome, kad nuo mūsų bendradarbiavimo sėkmės priklauso kaimyninių tautų viltys gyventi taip, kaip jos nori, o ne taip, kaip joms primetama iš išorės“, – pažymėjo G. Nausėda.

Jis kvietė į Konstituciją žvelgti kaip į priminimą, kiek daug Lenkija ir Lietuva pasiekė ir kiek dar daug gali pasiekti ateityje.

„Nors šiandien verčiame naują kokybišką Lenkijos ir Lietuvos istorijos puslapį, kartais pasigirsta abejonių. Ar bendrų siekių ir įgyvendinimas nekelia grėsmės šalių suverenitetui?

REKLAMA
REKLAMA

Aš esu įsitikinęs, jokios kolizijos čia nėra. Lietuva ir Lenkija pernelyg ilgai kentėjo svetimų valstybių priespaudą, kad negalėtų vertinti ir branginti viena kitos nepriklausomybės“, – sakė šalies vadovas.

Jis teigė, kad Gegužės 3-osios Konstitucija lygiai priklauso lietuviams, lenkams ir kitoms regiono tautoms tiek, kiek jos yra pasirengusios prisiimti atsakomybę už šios „turtingos tradicijos ateitį“.

G. Nausėda džiaugėsi, kad Lietuvoje iš naujo atrandama Gegužės 3-osios Konstitucija ir vertinamas tas laikotarpis, kai lietuviškas Vytis stojo į vieną gretą su Karūnos ereliu.

„Rodėme vienijimosi pavyzdį Europai“, – įsitikinęs G. Nausėda.

Pasak jo, Lietuvos ir Lenkijos pareiga, kad istoriškai artimos ukrainiečių ir baltarusių tautos galėtų mėgautis laisvės, demokratijos ir nepriklausomybės vaisiais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Praeityje jos priklausė bendrai Europos šalių šeimai. Tikiu, kad taip bus ir ateityje“, – pažymėjo G. Nausėda.

Visgi, kaip pastebėjo prezidentas, kaip ir prieš 230 metų, taip ir dabar yra sudėtingas laikas.

„Vėl matome Rytuose augančią karinę galią, kuri siekia paneigti mūsų vertybes ir grasina mūsų gyvenimo būdui“, – sakė G. Nausėda.

Pasak jo, Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos sienos ir kariniai veiksmai rytinėje šalies dalyje rodo pastangas palaikyti ir kurstyti karinę įtampą kaip politinio poveikio svertą.

„Noriu pabrėžti, kad Lietuva niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos ir sieks, kad baigtųsi faktinė dalies Ukrainos okupacija“, – šie G. Nausėdos žodžiai Lenkijos parlamente palydėti aplodismentais.

REKLAMA

„Mūsų pačių saugumas ir gerovė priklauso nuo to, ar kaimynystėje įstengsime sukurti taikos, demokratijos ir klestėjimo erdvę. Todėl negalime ramiai stebėti, kaip grįžta stipresniojo teisės laikai. Negalime ignoruoti mėginimų perbraižyti suverenių valstybių sienas“, – pridūrė jis.

G. Nausėda tvirtino, kad XXI a. Europoje ne vieta naujiems padalijimams į įtakos sferas. Pasak jo, tam, kad regiono tautos galėtų laisvai plėtoti demokratinius siekius, bus reikalinga ir aiški Rytų partnerystės vizija.

„Praeities pamokos rodo, kad agresyvios ir priešiškos jėgos akivaizdoje būtina vienytis ir telkti jėgas, nelaukiant, kol bus per vėlu“, – sakė G. Nausėda.

REKLAMA

G. Nausėda pabrėžė, kad santykių su Lenkija puoselėjimas ir gerinimas yra vienas iš Lietuvos užsienio politikos prioritetų, kartu tai yra, kai teigė jis, asmeninis G. Nausėdos, kaip šalies vadovo, prioritetas.

„Kartu plaka lietuvių ir lenkų širdys“

„Dieną, kai istorinė praeitis taip ryškiai susitinka su dabartimi, mes įsiklausome į mūsų pirmtakų palikimą“, – sakė A. Duda.

Lenkijos prezidentas teigė, kad siekiant išgelbėti „mūsų tėvynę ir jos sienas“ buvo priimta Gegužės 3-osios Konstitucija.

„Mūsų pirmtakai norėjo įtvirtinti laisvę ir apginti nuo nepriklausomybės praradimo grėsmės. Pirmoji Europoje, o antroji pasaulyje konstitucija įrodinėjo, kad Abiejų Tautų Respublika yra pilna jėgų ir gali vystytis laisvai“, – kalbėjo Lenkijos vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prezidentas labai džiaugėsi, kad 230-ąsias Gegužės 3-osios Konstitucijos metines lenkai ir lietuviai švenčia kartu. A. Duda teigė, kad jam labai malonu Varšuvoje priimti Lietuvos prezidentą G. Nausėdą.

„Labai simbolinis įvykis yra šis Lenkijos Seimo narių ir senatorių bendras susirinkimas su Lietuvos Respublikos Seimo nariais. Visus šių iškilmių sveikinu ir perduodu geriausius linkėjimus visiems Lietuvos gyventojams, dar kartą dėkodamas už šį ypatingą istorinį įvykį“, – sveikino A. Duda.

Lenkijos vadovas pažymėjo, kad šventė vyksta sunkiomis pasaulinės pandemijos sąlygomis.

„Dėl to čia susirinkusiųjų būrys negali būti toks gausus kaip mes norėtume. Svarbiausia, kad čia esame kartu, kad čia kartu plaka lenkų ir lietuvių širdys.

REKLAMA

Mes tuo įrodome istorinį artumą ir kartu didžiuojamės didžiuliais Abiejų Tautų Respublikos pasiekimais. Kartu mes didžiuojamės bendru darbu bendru – Gegužės 3-osios Konstitucija.

Lenkų vardu norėčiau labai nuoširdžiai padėkoti broliams lietuviams už istorinį mūsų kartu praeitą kelią, ginant mūsų ir jūsų laisvę, remiant vienas kitą“, – kalbėjo A. Duda.

Lenkijos vadovas priminė Tadeušo arba Tado Reiteno asmenybę, Naugarduko pasiuntinį iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kuris labai karštai protestavo prieš pirmąjį ATR padalijimą ir tapo istoriniu simboliu.

„Tai yra asmenybė, kuri simbolizuoja mūsų Lietuvos ir Lenkijos istorijos dvasią, mūsų laisvės meilę“, – sakė A. Duda.

REKLAMA

Jis pažymėjo, kad labai daug Konstitucijos autorių turėjo lietuviškų šaknų, nes atstovavo LDK žemėms.

„Mes esame didžiulio ir išskirtinio pasiekimo palikuonys“, – pažymėjo prezidentas.

ATR – Europos Sąjungos pirmtakė

Pasak A. Duda, Konstitucija reiškė ir politinę kultūrą, kuri ir įkūnyta ir šiandieninėje lietuvių ir lenkų tautinėje tapatybėje.

„Konstitucijos tikslas buvo sustiprinti tą pilietinę laisvę ir kartu pagerinti valstybės valdymą, kuriam grasino kaimyninės imperijos. Dėl to daugiau įgaliojimų gavo vykdomoji valdžia, dėl to panaikintas liberum veto, dėl to atvertas kelias kurti modernią tautą, o iš tikrųjų – kelias modernias respublikos tautas“, – dėstė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Konstituciją papildė ir ATR Tarpusavio įžadų aktas, kurį A. Duda sulygino su Lenkijos ir Lietuvos sužadėtuvėmis.

„Karalystė ir Lietuva patvirtino savo sąjungą ir teikė tarpusavio garantijas. Tai įrodė Lenkijos ir LDK politinę kultūrą. Politikai pareiškė sugebėjimą, kuris taip reikalingas šiandien, kurti bendruomenę, kuri remiasi demokratiniu pagrindu“, – kalbėjo A. Duda.

Pasak jo, Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos priėmimas yra įkvepiantis pasakojimas, nes jos kūrėjai nepasidavė ir rinkosi kelią veikti ir modernizuoti valstybę.

„Tai yra pasakojimas apie bendruomenės ir tautinės santarvės galią. Šūkis „Valio karaliui, valio Seimui, valio visiems luomams“ kartu yra pasakojimas apie laisvės ir demokratijos jėgą“, – sakė A. Duda.

REKLAMA

Jo teigimu, Gegužės 3-osios Konstitucija išreiškia ir Rytų bei Vidurio Europos dvasią, nes ATR buvo daugelio kultūrų ir tautų namai.

„Mums pavyko sukurti dabartinės Europos Sąjungos pirmtaką“, – pažymėjo A. Duda.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų