Vis tik rasti sutarimą Seime partijoms bus sunku, mat teks dirbti rinkiminiu laikotarpiu.
Į susitikimą su prezidentu pirmasis atvykęs konservatorius Saudargas – ne vienintelis susitikimo su prezidentu dalyvis. Bet net pusė iš 8 Seimo valdybos narių apie būsimą Seimo sesiją su šalies vadovu pasikalbėti nepanoro. Neatvyko nei valstiečiai su darbiečiais, bet ir dar 2 valdyboje esantys konservatoriai – Razma ir Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Ne, tikrai tai nėra demaršas, apskritai, šiandien kažkodėl valdybos narių mažiau. Nežinau, gal oras gražus, gal susirgo, gal išvažiavo kažkur“, – teigia konservatorių frakcijos narys Paulius Saudargas.
Gražiu oru pasivaikščioti po lauką daliai konservatorių iš tiesų turėtų būti maloniau, nei bendrauti su šalies vadovu. Mat po susitikimo viešiems pasisakymams stojęs Nausėda iš karto davė pylos konservatorių lyderiams.
„Situacija yra sudėtinga, tačiau kita vertus, man nepriimtina pastangos, kurios pastaruoju metu regimos tiesiog sukelti tam tikrą isteriją visuomenėje, arba sukelti tokią baimę, kad praktiškai paralyžiuojami žmonių darbai, žmonių gyvenimas. Tai nėra prasminga“, – sako G. Nausėda.
Konservatoriai baiminasi karo
Pernai rudenį konservatorių pirmininkas Landsbergis staiga pradėjo kalbėti, kad padėtis Ukrainos fronte nėra gera. Ir tai, anot jo, reiškia, kad Rusija Lietuvą gali užpulti po kelerių metų. Net ir šį savaitgalį konservatorių tarybos posėdyje Šimonytė su Landsbergiu kalbėjo taip, lyg karas neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada mus rusai užpuls.
„Nuo tolesnės karo Ukrainoje eigos tiesiogiai priklausys, kiek turime laiko“, – teigė premjerė I. Šimonytė.
„Susitelkime, dar ne per vėlu, aš tikiuosi, dar ne per vėlu“, – sakė G. Landsbergis.
„Pastovi tokia retorika, aš suprantu, kad tai yra jų propagandinis triukas, patraukti dėmesį į kitą sritį, nuo kažkurios kitos, kuri nelabai maloni“, – komentuoja socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Patys konservatoriai nemano, kad gąsdina žmones.
„Aišku, kad negąsdiname žmonių, mes realiai konstatuojame padėtį ir realiai siūlome sprendimus“, – atkerta P. Saudargas.
O prezidento patarimas paprastas – ne panikuokime, o dirbkime.
„Grėsmės niekur nedingo, tą mes pripažįstame, tačiau turime dirbti susitelkę, reaguoti į reiškinius ir procesus normaliai, adekvačiai ir, svarbiausia, reaguoti ne kažkokiais apokaliptiniais pareiškimais, o tiesiog priimant tuos sprendimus, kurie yra būtini priimti“, – sako G. Nausėda.
Nesutarimai konservatorių tarpe
Vienas prioritetinių klausimų – iš kur paimti pinigų gynybai. Premjerė dar nesako, kokie galimi variantai. Su partijų ir verslo atstovais kartą kalbėjo, bet variantų neįvardijo. Dar kartą su jais kalbėsis kovo viduryje. Labiausiai linksniuojamas PVM kėlimas ir pelno mokesčiai.
„Būtų nepriimtina, jeigu tas gynybos mokestis, ar tvarus finansavimo šaltinis būtų eilinį kartą uždedamas visiems žmonėms, štai kodėl aš manau, kad PVM alternatyva yra nepriimtina. Tačiau yra daugybė kitų būdų, konkrečiai kalbu apie verslo mokesčius“, – sako G. Nausėda.
„Tikrai turime kalbėti apie priemonių visumą ir ne vienas šaltinis, ne viena kažkuri visuomenės grupė turėtų imtis tos naštos“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nors per šią kadenciją gynybai finansavimas gerokai išaugo, bet vis dar nesutarta dėl minėto gynybos mokesčio, visuotinio šaukimo taip pat nėra. Gyventojams vis dar trūksta žinių kaip ir ką daryti kilus pavojui, beveik nėra slėptuvių, nepakankamai ekstremalioms situacijoms paruošta medicinos sistema. O viską vainikuoja rietenos pačių konservatorių tarpe – Šimonytės, Landsbergio ir Kasčiūno situacijos vertinimas dažnai skiriasi nuo Anušausko ir kariuomenės vado.
„Aš daug susitinku su Lietuvos gynybos pramonės įmonėmis, nė viena iš jų man nepatvirtino, kad aiškiai supranta, kokius pirkimus Krašto apsaugos ministerija, ar Lietuvos kariuomenė planuoja“, – sako Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
„Turbūt tik pastaraisiais metais pamatėme, kad ir Lietuvoje gaminami dalykai, arba gali būti gaminami, kurie tinka gynybai, tinka karo pramonei“, – teigia P. Saudargas.
Ar dėl visko pavyks politikams susitarti – nežinia. Mat šiemet laukia net treji rinkimai – prezidento, Europos parlamento ir Seimo.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
