Penktadienį šalies vaodvas G. Nausėda su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) vadovais aptarė tiesioginių merų rinkimų įteisinimą.
Po posėdžio žiniasklaidai LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius ir šalies vadovo vyr. patarėjas Povilas Mačiulis pristatė, kas buvo nutarta.
Išreiškė vieningas nuomones
Pasak P. Mačiulio, savivaldybių vadovai išreiškė vieningą poziciją dėl Konstitucijos keitimo ir įteisinimo dabartinio merų statuso.
Jo teigimu, prezidentas pritars tokiai pozicijai, tačiau G. Nausėdos nuomone, nuo 2015 m. galiojusi tvarka atitinka visuomenės lūkesčius.
„Jis yra teisingas ir galėtų vykti toliau. Tačiau politinė realija yra tokia, kad Seime nuomonių yra įvairių, todėl prezidentas išreiškė nuogąstavimą ir siūlymą, kad reikia kuo greičiau ieškoti sprendimo dėl kompromisinių variantų, kuris galėtų sulaukti 94 Seimo narių palaikymo“, – sako P. Mačiulis.
Jis atkreipia dėmesį, kad prezidentas kalbasi su visais atstovais, turinčiais skirtingas nuomones: „Šiuo atveju užakcentuosiu, kad skiritngos pozicijos yra registruotos ir svarstomos kitą savaitę Parlamente. Šis susitikimas yra labai svarbus tiesioginių merų įteisinimo prasme, nes merai atstovaujantis įvairias politines partijas turi didelę įtaką sau ir politinių frakcijų Seime nuomones“.
Norėtų likti prie taikyto modelio
LSA vadovo teigimu, visuomenė ir toliau pageidauja rinkti tiesiogiai savo rajonų ir miestų vadovus.
„Tačiau atskirtis atsiranda kitoje dalyje. Kalbant jau ne tik apie tiesiogiai išrinktą merą, bet ir apie jo įgaliojimus, kompetencijas, galias. Ir čia tie požiūriai išsiskiria – savivaldybių vadovai sako, kad toks būdas yra pasiteisinęs ir toks modelis turi išlikti.
<…> Jeigu Konstitucijoje bus įrašomas žodis „meras“ ir bus pasakoma, kad jis renkamas visuotiniu balsavimu, bet nepasakoma, kas per politikas, yra grėsmė, kad meras bus modifikuotas, lipdomas ir nuolatinės kaitos gyvybės forma“, – sako M. Sinkevičius.
Vienais atvejais meras bus administracijos vadovas, kitais – tarybos pirmininkas ir, anot LSA vadovo, tai bus nepastovu, kaip jis įvardija „nuolatinis virsmas“, ko savivaldybių vadovai nepageidautų: „O ir visuomenė norėtų aiškiai suprasti, kas yra meras, ką jis daro, todėl mes išreiškėme poziciją, kad norime išlaikyti, kas ir yra“, – priduria jis.
Susitikime su savivaldybių atstovais prezidentas kalbėjo ir apie finansinius savivaldybių klausimus bei kitos aktualios temos.
Registruotos Konstitucijos pataisos
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seime parengtos ir registruotos dvi alternatyvios Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų.
Į Konstituciją Liberalų sąjūdžio pasiūloma pataisa nurodytų, kad savivaldybių merais Lietuvos piliečius pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos piliečiai ir ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Tačiau opozicinių socialdemokratų projekto siūlymu į Konstituciją būtų ne tik įrašoma, kad merai renkami tiesiogiai, bet ir apibrėžiamas jo kaip tarybos vadovo statusas.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
Norai išsiskiria
Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen ėmėsi iniciatyvos su parlamentinių frakcijų seniūnais parengti Konstitucijos pataisos projektą dėl tiesioginių merų rinkimų. Tačiau pradėjus darbą paaiškėjo, kad politikų pozicijos dėl tiesiogiai renkamo mero statuso išsiskyrė.
Valdantieji konservatoriai ir liberalai norėtų, kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios valdžios institucija, o tarybai pirmininkautų kitas politikas. Tuo metu didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija nori išsaugoti dabartinį savivaldos modelį – kad meras yra ir savivaldybės tarybos pirmininkas.
Seimo pirmininkės iniciatyva tuomet parengtas trečiasis kompromisinis Konstitucijos pataisos variantas, kuriame nebūtų numatytas mero statusas, paliekant jį nustatyti įstatymuose.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Jis taip pat pažymėjo, jog dalis tarybos narių negali turėti išskirtinių teisių, visų jų teisės – lygios.
Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.