„Deja, turiu pripažinti, kad Valstybės kontrolė išryškino tam tikrus sisteminius dalykus, kuriuos privalome taisyti. (...). Tragedijos institucija neidentifikavo, tačiau tikrai nurodyti trūkumai yra esminiai, jie yra taisytini ir taisytini kaip galima greičiau“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, dabartinėje geopolitinėje situacijoje negalima su krašto apsauga susijusių projektų vykdyti per ilgai. Taip pat, prezidento teigimu, visuomenei labai svarbu, kad valstybės lėšos būtų naudojamos optimaliai.
Reikalinga peržiūrėti sprendimų priėmimo algoritmus
2021–2025 metų krašto apsaugos sistemos ginkluotės ir karinės įrangos įsigijimus auditavusi Valstybės kontrolė nustatė, kad neįvykusių pirkimų dalis gynybos sektoriuje per dvejus metus išaugo net 2,5 karto.
Teigiama, kad įsigijimų sistemai laiku tenkinti kariuomenės poreikius trukdo tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai.
Anot prezidento, reikalinga peržiūrėti sprendimų priėmimo algoritmus.
„Čia yra daug netvarkos, kuri dažnai baigiasi arba aiškios atsakomybės apibrėžimo nebuvimu, arba labai ilgu laikotarpiu nuo poreikio identifikavimo iki poreikio patenkinimo. Kalbu apie kariuomenės poreikius tiek amunicijai, tiek įrangai, tiek kitiems dalykams“, – sakė G. Nausėda.
Audito duomenys rodo, kad didėjant finansavimo apimtims, neįvykusių ginkluotės pirkimų dalis didėjo nuo 24 proc. 2023 metais iki net 59 proc. 2025 metais.
Reaguodama į šias išvadas, Krašto apsaugos ministerija rudenį Vyriausybei ketina pateikti įstatymų projektus, kurie leistų greičiau įsigyti ginkluotę ir karinę įrangą.
Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), apie 4,8 mlrd. eurų. Šalies pareigūnai teigia, kad kitąmet gynybai skiriama BVP dalis taip pat turėtų būti ne mažesnė nei 5 procentai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Klydai, komuniste, klydai.
Karas Ukrainoje Rusijai kasdien kainuoja virš 750 milijonų eurų. Lietuvos metinis biudžetas karo reikmėms - 4800 mln. eurų. Su tokiu biudžetų santykių, Lietuva su Rusija galėtų kariauti šešias dienas, jei kare gerai seksis.
