Nausėda apie Putiną: „Jis tikėjosi, kad tik išreikš didelį susirūpinimą ir nieko nedarys“

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda konferencijoje sakė, kad Europa turi save apibrėžti iš naujo ir pasirengti iššūkiams, kuriuos sukėlė karas Ukrainoje,

„Aš tikiu, kad mūsų veiksmai ir tikslai turi būti vedami principo, kad Europai reikėtų iš naujo apibrėžti ne tik Europos Sąjungą, bet ir poreikius, galimybes ir sunkumus, kuriuos netrukus patirsime. Karas Ukrainoje tęsis ir žaliavų kainos nebegrįš į prieškarinį lygį“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Mykolo Majausko scena konservatoriams: kerštas ar oportunizmas?

Andrzej Duda apie „Patriot“ atidavimą Ukrainai: „Jos teiktų geriausią apsaugą Ukrainai ir Lenkijai“

„Parketinė“ opozicija ir užsispyrę valdantieji: ar muštynės po kilimu tik dėl akių?

Jis pabrėžė, jog prastėjantis pragyvenimo lygis gali sukelti neramumus Europoje, todėl Bendrija turi galvoti, kaip išvengti šių problemų.

Pasak jo, vasario 24-ąją, kai Rusija pradėjo karą, Europa pasikeitė iš esmės, nes visos bendros vertybės, tokios kaip vienybė, solidarumas ir teisės viršenybė yra išbandomos.

„Saugi Europa yra Europa, kurioje Rusija yra sutriuškinta karine, ekonomine ir politine prasme“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.

Jis pridūrė tiksliai žinantis, kas yra „rusų pasaulis“, nes tokiame gimė ir karčiai nusijuokė.

„Mes žinome, kas yra „rusų pasaulis“ ir žinome, kad tik solidarumas tarp mūsų ir mūsų Vakarų partnerių, NATO solidarumas ir visi šie elementa, ir garantijos mūsų saugumo yra vienintelis kelias mums likti laisviems ir nepriklausomiems“, – kartojo Lenkijos vadovas. 

Anot Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, šiuo metu Europa patiria didelį neapibrėžtumą, Rusijai „aktyviai mėginant sunaikinti pasaulį, kokį pažįstame“.

Jis taip pat teigė, jog šiuo metu Europa susiduria su „daugybe naujų pokyčių, kurie yra kritiškai svarbūs Europos ateičiai“.

Maskva atmetė savo progą tapti Europos dalimi

Pasak G. Nausėdos, Rusijai pradėjus karą, galima matyti šios šalies mėginimus atkurti Sovietų Sąjungą. Jis apgailestavo, jog Maskva atmetė savo progą tapti Europos dalimi.

„Ar buvo galima rasti algoritmus ir metodus, kurie galėtų sustabdyti Putiną? Gal taip, bet mes pasirinkome kitokius dalykus, mes skambinome ir visi stengėsi jį įtikinti nepradėti karo, tikiu, kad intensijos buvo geros jam skambinant, bet manau, kad reikėjo naudoti kitus būdus.

Dabar turime išmokti tokias pamokas. Kai karas prasidėjo Europa pasikeitė, mastymas pasikeitė, prisimenu pirmus susitikimus (Briuselyje) prasidejus karui, visiems buvo aišku, kad reikia veikti ryžtingai, nes karas plėsis“, – svarstė G. Nausėda, uždavęs klausimą ar tikrai viską padarėme, kad sankcijos veiktų, ar tikėjomės tokio poveikio, ar jis tinkamas?

„Visi Europos lyderiai pademonstravo stiprią politinę valią ir tai buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsiskaičiavimas. Jis tikėjosi, kad jie tik išreikš didelį susirūpinimą ir nieko nedarys“, – pastebėjo Lietuvos prezidentas.

Anot jo, tragiškas karas Ukrainoje suteikė Europai pozityvios ir produktyvios vienybės.

G. Nausėda pabrėžė, kad Rusijos agresija prasidėjo nuo kalbų, melo ir ideologijos, o tik tada buvo imtasi ginklo.

„Prisiminkime, ką Rusija darė paskutinius kelis metus? Jie kalbėjo apie Ukrainos identitetą, juokėsi iš ukrainiečių kalbos, kalbėjo, kad ši šalis neturi istorijos, šaknų ir tik po to agresija prasidėjo. Taigi, mes neturime atsipalaiduoti,  privalome žiūrėti ką daro Rusijos propaganda, neleisti jai veikti, meluoti apie praeitį“, – sakė jis.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas atkreipė dėmesį, jog suvienijęs Europą, karas vis dėlto sukėlė rimtų iššūkių dėl pasaulinės vienybės.

„Šis karas neabejotinai paveikė visą pasaulį dėl savo poveikio maistui ir saugumui. (...) Mes turime suprasti, kad nors Rusijos agresija suvienijo mus europiniu ir transatlantiniu lygiu, ji kelia pavojų poliarizuoti tarptautinę bendruomenę“, – įspėjo Rumunijos prezidentas.

Pasak Latvijos prezidento Egilio Levito, Europą galima apibrėžti trimis būdais: kaip vertybes, kultūrą arba geografiją. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jie turi skirtingą svorį ir vertybės tampa svarbiausiu apibrėžimu.

„Europa yra apibrėžiama savo vertybėmis labiau nei kokia nors kita kategorija. Europa yra patraukli kitoms valstybėms dėl savo vertybių, politinės sistemos“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.

Jis pabrėžė, jog būtent vertybine prasme Ukraina šiuo metu gali būti laikoma Europos dalimi.

Taika ir klaidos

Prezidentų diskusijoje Rumunijos lyderis K. Iohannisas akcentavo, kad Europos Sąjunga (ES) yra taikos projektas, sukurtas po Senajame žemyne reguliariai kilusių kruviniausių karų.

„Manėme, kad štai ir viskas. Bet taip nėra. Mes neturime jokio karo, konflikto ar noro jo turėti ES, bet turime karą Europoje, turime karą, vykstantį prieš nepriklausomą, suverenią Europos šalį“, – kalbėjo jis.

Bendriją jis vadino taikos projektu ir kėlė klausimą, kaip tokia organizacija turi atsakyti į karą greta esančioje šalyje.

„Ar turėtume skelbti neutralitetą, sėdėti ir laukti pabaigos? Manau, kad ne. Turime būti aktyvūs. Tačiau būdami taikos projekte negalime ir neturime atsakyti karu. Neturime šaudyti atgal. Tačiau negalime sutikti ir su karu. Tad ką turėtume daryti? Mes darome būtent tai, ką turi daryti ES – reaguojame į agresorių labai griežtomis sankcijomis“, – sakė K. Iohannisas.

Vis dėlto G. Nausėda teigė, kad dabartinės sankcijos neduoda norimo rezultato, todėl EK turi peržiūrėti ir įvertinti sankcijų poveikį, o jei reikia – keisti sankcijų kursą.

„Ar jos padarė pakankamai žalos Rusijos ekonomikai? Tai svarbiausias klausimas“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

Šalies vadovas pabrėžė, kad Europa padarė klaidų, bandant atkalbėti V. Putiną nuo invazijos į Ukrainą.