„Aš nenoriu kalbėti tariamąja nuosaka. Bus tarnybų išvada, o ji bus, kaip suprantu, greitai. Na, nebent, kaip aš minėjau, būtų prijungtas papildomas failas, kurį taip pat reikėtų įvertinti, apie kurį kalbama štai šiandien. Tada, be jokios abejonės, galima jau būtų daryti ir politines išvadas“, – LRT laidai „Dienos tema“ kalbėjo G. Nausėda, paklaustas, ar G. Paluckas galėtų toliau dirbti ministru pirmininku, jei pasitvirtintu žurnalistiniame tyrime paskelbta informacija apie premjero verslo ryšius.
Šalies vadovas svarstė, kad tarnybos paskelbus G. Paluckui nepalankias išvadas, pats Vyriausybės vadovas veikiausiai supras, kaip turėtų elgtis.
„Galbūt tos išvados bus palankios premjerui ir bus vienoks variantas. Jeigu jos bus nepalankios, tai aš manau, ir pats premjeras supras savo atsakomybę. (...) Žinote, visada yra tokia galimybė bet kuriam politikui, kad gali reikėti trauktis dėl vienokių ar kitokių priežasčių“, – aiškino G. Nausėda.
Prezidentas, kalbėdamas apie premjero G. Palucko reakcijas į žurnalistiniame tyrime paskelbtą informaciją dėl jo verslo ryšių, kritiškai įvertino ministro pirmininko komunikaciją.
„Komunikuojant reikia komunikuoti iš pat pradžių, labai tiksliai. Jeigu kažkokios informacijos neprisimeni, jeigu kažko neliko galvoje, visada reikia pasiruošti ir galbūt padarius tam tikrą pauzę išeiti su tikrai jau ta informacija, už kurią pats gali garantuoti, nes bet koks naujas klausimas arba abejonės dėl pateikto atsakymo gimdys krūvas naujų klausimų ir tada tiesiog nebus pabaigos. Tai čia paties premjero interesas yra komunikuoti labai tiksliai.
Deja, mes matome, kad pastaruoju metu tos komunikacijos tiek premjerui, tiek galbūt ministrams kartais pristinga, ir tai pačią atmosferą, kuri ir taip yra gana įkaitusi, daro dar labiau įkaitusią“, – aiškino G. Nausėda.
Tiesa, šalies vadovas ragino neskubėti daryti išvadų apie G. Palucko verslo ryšius, kol tarnybos nepateikė savo atsakymų.
„Aš nežinau, ar tai yra sąmoningas melas, ar tai, dar kartą kartoju, yra tam tikri komunikaciniai dalykai. Bet kuriuo atveju šitą informaciją galima patikrinti. Juk galima patikrinti taip, kad nebebūtų situacijos, kai vieno žodis prieš kito žodį. Nes kai yra taip, kad tą tiesą labai sunku išsiaiškinti, kai, pavyzdžiui, žurnalistinio tyrimo autoriai teigia viena, o tas, kuris yra atsakovas, teigia priešingus dalykus. Tam ir yra tarnybos, tam ir yra galimybė atskleisti visus informacinius faktus, kad jie būtų nebe interpretacijos, o faktai, ir tada daryti išvadas“, – aiškino G. Nausėda.
ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero G. Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.
2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.
Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.
D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.
Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.
Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.
Tuo metu pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
