Apie tai G. Nausėda trečiadienį kalbėjo išskirtiniame interviu TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
„Pasakysiu taip. 90 proc. problemų šitoje srityje susikūrėme patys. Kitaip tariant, nuolatinis dviejų ministrų (Arvydo Anušausko ir Gabrieliaus Landsbergio – red. past.) matavimasis, kuris turi didesnį mygtuką, kenkia reikalui ir pakenkė jau pakankamai daug“, – pastebi prezidentas.
Anot jo, iš Lietuvos siunčiami signalai jau sunkiai suprantami ir Vokietijoje.
„Partneriai Vokietijoje labai sunkiai supranta mūsų signalus ir dar mažiau supranta mūsų signalus dėl to, kad galbūt reikia nepasitikėti tokiais partneriais. Tai daro didelę žalą ir stengiuosi šią žalą švelninti. Be jokios abejonės, mėginsiu tai padaryti kitame susitikime su Vokietijos kancleriu, bet tai bus balandžio pabaigoje“, – tikina G. Nausėda.
„Turime vieną kartą nustoti kenkti patys sau. Komunikato tekstas lieka galioti, niekas jo nekvestionuoja, tame tarpe ir Vokietijos pusė. Šalys labai rimtai žiūri į šį susitarimą. Jame yra numatyta galimybė, neįvardinant konkrečių terminų, dislokuoti brigadą visa apimtimi.
Šiandien nesame pasirengę to padaryti pirmiausia mes, iš dalies ir Vokietija. Mažiau kalbėkime ir darykime viską, kas susiję karinių miestelių, poligonų, pratybų laukų, sandėlių kūrimu. Tada, kuomet būsime kažką padarę, o ne tik pašnekėję iš tribūnos, vėl kreipkimės į vokiečius ir spręskime dėl tolesnio komunikato dvasios ir turinio įgyvendinimo“, – ragina prezidentas G. Nausėda.
Kilo naujas apsistumdymas
Naujas apsistumdymas dėl Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimo vietos kilo, kai į Lietuvą atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas spaudos konferencijoje pasvarstė, jog dislokavimo klausimu reikia priimti sprendimą NATO rėmuose.
„Mes turime Lietuvai priskirtą brigadą ir Lietuva dabar jau pradėjo infrastruktūros įrengimo procesus, kurie yra reikalingi ir kalbant apie brigadą, kai reikėtų priimti 5 tūkst. karių. Mes kalbame taip pat apie keletą batalionų, šarvuotų transporto priemonių – taigi reikalinga infrastruktūra priimti tą brigadą. Bet keliame kitą klausimą: ką NATO sako apie tai? Kas iš karinės pusės yra būtina, kas yra reikalinga? Ar mes turime Baltijos šalyse turėti nuolat dislokuotą brigadą? Galbūt kalbant apie viso Rytų flango apsaugą reikia lankstesnių struktūrų? NATO dar nepriėmė sprendimo dėl to“, – sakė G. Pistoriusas.
Reaguodamas į tai užsienio reikalų ministras G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad Lietuva ir Vokietija turi laikytis pirminio pasirašyto susitarimo tarp prezidento G. Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo, o jeigu Vokietija nesilaikys susitarimo – tuomet kreiptis į tokius parterius, kurie galėtų Lietuvoje dislokuoti brigadą.
„Man atrodo, mes negalime atsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas. Labai aiškiai visa valstybė turi garsiai pasakyti, drąsiai ir nesibaiminti – galbūt kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvelgs po to, bet tai yra Valstybės gynimo tarybos nutarimas. Tai yra bendras valstybės interesas. Tiesiog jį reikia įgarsinti“, – aiškino G. Landsbergis.
„Jeigu mūsų partneriai, išgirdę tokią Lietuvos poziciją, pasakytų – atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes nebegalime, gal niekada negalėsime – tada mes turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada ir čia užtikrinti mūsų saugumą taip, kaip mums reikia“, – teigė politikas.
Kiek anksčiau yra nuskambėjęs siūlymas dėl saugumo sustiprinimo kreiptis į Lenkiją.
Kilus naujam susistumdymui šalies krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pabrėžė, kad vokiečiai savo įsipareigojimų laikosi. Anot jo, darbai juda ir nereikia reikalauti Vokietijos kasdien atlikti vis naują „priesaikos ritualą“.
