Jo teigimu, per ilgai užtrunka projektų įgyvendinimas, valstybės institucijoms trūksta lankstumo mokytis ir bendradarbiauti su Ukraina perimant jos patirtį.
„Pripažįstu, kad sistema veikia braškėdama, kad sistema sunkiai susidoroja su tuo iššūkiu, kurį mes vadiname 5 proc., daugiau kaip 5 proc. mūsų BVP krašto apsaugai“, – penktadienį paskelbtame interviu naujienų portalui „15min“ sakė valstybės vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Krašto apsaugos ministerija, kariuomenė nepanaudojo nė pusės gynybai šiemet skirtų lėšų.
2026 metais krašto apsaugos sistemos biudžetas siekia 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Pasak G. Nausėdos, netenkina terminai nuo projekto sumanymo iki jo įgyvendinimo.
„Mes negalime sau leisti tokios prabangos dvejus, dvejus su puse metų užtęsti šitą procesą. Tikrai nepaaiškinsime nedraugiškoms valstybėms, kad, žinote, mums reikia daugiau laiko pasiruošti“, – sakė prezidentas.
Abejoja institucijų noru mokytis iš Ukrainos
Jo teigimu, tiek kariuomenei užtrunka suformuluoti savo poreikius greitai ir tiksliai, tiek institucijoms – juos įgyvendinti.
Prezidentas sakė jau turįs abejonių ir dėl Lietuvos institucijų noro mokytis iš Ukrainos.
„Yra ir tokios abejonės. Kitą kartą yra ne tai, kad neprofesionalumo, bet tiesiog bijojimo prisiimti riziką, dėl kurios po to gali galbūt net ir atsidurti kalėjime, jeigu kontroliuojančios institucijos nustatys kokių nors pažeidimų ir tų pažeidimų mastas bus didžiulis. Tad žmonės, norėdami apsidrausti, ne tik mėgina kratytis asmeninės atsakomybės ir slėptis už tų kolektyvinio sprendimo priėmimo formulių, bet, kaip minėjau, labai užtęsia patį procesą ir tikrai nepadaro jo sklandesniu“, – tvirtino valstybės vadovas.
Kaip tokio elgesio pavyzdį G. Nausėda nurodė nevykdomą Lietuvos ir Ukrainos pasirašytą susitarimą dėl bendros dronų gamybos.
„Ir jeigu kurį laiką maniau, kad čia galbūt yra tam tikras nenoras pačios Ukrainos dalytis technologijomis ir išduoti vadinamąsias eksporto licencijas, tai pastaruoju metu aš jau labiau linkstu prie tos nuomonės, kad vis dėlto tai yra susiję ir su mūsų nerangumu arba mūsų institucijų nerangumu sugebėti tiesiog pasiūlyti ukrainiečiams tokias sąlygas, kurios būtų rimtos, kurias jie rimtai traktuotų“, – sakė prezidentas.
Anot jo, Lietuvos atstovai ukrainiečiams pasiūlė nupirkti 14 vienos rūšies dronų, keletą – kitos.
„Jiems tai yra juokinga ir jie sako, kodėl mes turime su jumis kalbėti apie bendrą gamybą, jeigu jūsų poreikiai yra tokie, kad jums nėra prasmės bendrai su mumis gaminti, jūs galite juos tiesiog iš mūsų įsigyti ir čia mes dedame tašką“, – kalbėjo G. Nausėda.
Lietuva ir Ukraina šių metų gegužės mėnesį pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą, kuris apima bendrą dronų gamybą ir Ukrainos gynybos ekspertų dislokavimą Lietuvoje.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs, kad Lietuva bepiločius orlaivius gamintų pagal iš Ukrainos įsigytą technologiją, o tai duotų stimulą ir lietuviškai gynybos pramonei.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
