Seimui belaukiant didžiųjų energetinių įstatymų projektų, ministras pirmininkas Andrius Kubilius sako, kad Lietuva pirma turi pabaigti derybas dėl koncesijos sutarties su bendrove „Hitachi“, o Latvija ir Estija jau vėliau prisijungtų prie akcininkų sutarties. Jis taip pat užsimena, kad pati Lietuva nedalyvautų projekte, jei neišsiderėtų palankių sąlygų.
„Derybos yra tęsiamos. Jei projektas bus ekonomiškai naudingas, jame bus dalyvaujama. Jeigu pasirodytų, kad projektas nenaudingas, jame nedalyvautų nei Estija, nei Latvija, nei Lietuva“, – interviu „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.
Tuo tarpu energetikos ministrui Arvydui Sekmokui išvakarėse nelabai sekėsi paaiškinti Seimo ekonomikos komiteto nariams, kodėl svarbiausi projektai ir informacija apie juos dar nėra pasiekusi parlamento.
„Išlaidos elektrinės statybai bus tokios didelės, kad jau dabar yra aišku, jog be Latvijos ir Estijos dalyvavimo atominė elektrinė pasmerkta būti nuostolinga – ji Lietuvai neatsipirks niekada“, – po posėdžio portalui Balsas.lt sakė Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys.
Vyriausybė ketina iki metų pabaigos pasirašyti galutinę sutartį dėl atominės elektrinės statybos. Žlugus pirmajam strateginio investuotojo atrankos konkursui, po tiesioginių derybų nutarta, kad reaktorių statys Japonijos „Hitachi“ ir JAV „General Electric“ bendra įmonė „Hitachi-GE Nuclear Energy“. „Hitachi“ turėtų įrengti pažangųjį verdančio vandens reaktorių, kurio galingumas sieks 1,3 tūkstančių megavatų.
Projektui vis garsiau besipriešinantys žalieji ir kiti jo oponentai aiškina, kad nauja branduolinė jėgainė ekonomiškai nenaudinga ir negali būti visiškai saugi. Taip pat nurodoma, kad būsimojo jos uždarymo nefinansuos Europos Sąjunga, o net ir su pastarosios finansine parama stringa senosios Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai.
Balsas.lt primena, kad 2009 metų pabaigoje uždarytos Ignalinos atominės elektrinės gamybos savikaina buvo apie 6 centai už kilovatvalandę, o šiuo metu elektros rinkos kaina Lietuvoje yra apie 18 centų. Ministras A. Sekmokas tvirtina, kad naujosios elektrinės energijos gamybos savikaina turėtų būti nuo 7 iki 10 centų už kilovatvalandę, tačiau į ją neįskaičiuotas statybos kaštų, įskaitant numatomų paskolų palūkanas, atsipirkimas.
Lietuva projekte turėtų valdyti iki 34 proc. akcijų. Orientacinės statybos, kaip skelbiama viešumoje, – apie 17 milijardų litų. Derybas dėl dalyvavimo projekte prieš keletą mėnesių sustabdė Lenkijos valstybės įmonė PGE.
