Premjerui Andriui Kubiliui ruošiantis pirmajam vizitui į Varšuvą, naujoji Lietuvos valdžia deklaruoja norą spręsti lenkiškų asmenvardžių rašybos Lietuvoje klausimą.
Tokią nuostatą po trečiadienį Vyriausybėje įvykusio pasitarimo, kuriame buvo aptartas pasirengimas sausio 14-15 dienomis vyksiančiam A. Kubiliaus vizitui Lenkijoje, žurnalistams išsakė Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Stasys Šedbaras.
„Dėl asmenvardžių tikrai Lietuva yra įklimpusi. Pažadų buvo išsakyta daug, bet niekaip nepavyksta jų išspręsti. (...) Šitoje vietoje mes turime papildomai padirbėti. Reikia diskutuoti, apsispręsti ir išspręsti. Iš tiesų per daug metų užtruko“, - kalbėjo konservatorius S. Šedbaras.
Pasak jo, šiuo metu Seimo komitetuose yra svarstoma įstatymo redakcija, kuri numato rašyti pavardes lotyniško pavyzdžio rašmenimis papildomai prie lietuviškų ženklų pridedant raides q, w ir x, tačiau nenumato kitokių diakritinių ženklų, kuriuos turi lenkų kalbos raidynas.
Tuo tarpu lenkai, Seimo komiteto vadovo teigimu, norėtų pavardes rašyti su visais jų rašyboje vartojamais diakritiniais ženklais.
„Jie (lenkai- BNS) mano, kad turi būti visi diakritiniai ženklai, nes Lenkijoje yra teisinė galimybė rašyti lietuviškas pavardes rašyti su visais lietuviškais diakritiniais ženklais. Šiuo aspektu dabartinis įstatymo projektas iki galo neišsprendžia problemos“, - sakė S. Šedbaras.
Jo nuomone, šią problemą galimą bandyti spręsti dvejopai: asmens dokumente šalia lietuviškos formos lotyniško pagrindo rašmenimis originalo kalba rašyti asmenų vardus ir pavardes arba bandyti taikyti prieškarinį modelį.
„Berods 1938 metais buvo teisės aktas, kuris numatė rašybos taisykles, tai galbūt čia yra rašybos taisyklių klausimas. Jeigu leidžiama rašyti pavardes naudojant kitus ženklus ir tai nėra rašybos taisyklių pažeidimas ir jeigu tokias taisykles galėtų patvirtinti nebūtinai įstatyminio lygmens teisės aktas, galbūt Valstybinė lietuvių kalbos komisija, tai kaip vienas iš variantų yra galimas“, - kalbėjo S. Šedbaras.
Po posėdžio kalbėjęs A. Kubilius taip pat leido suprasti, kad bus imtasi veiksmų sprendžiant Lietuvoje gyvenančių lenkų problemas.
„Aptarėme visą pluoštą klausimų susijusių su strategine Lietuvos ir Lenkijos partneryste ir su lenkų kilmės Lietuvos piliečių gyvenimu čia. Manome, kad tikrai yra darbų, kuriuos galime padaryti žymiai energingiau ir efektyviau. Suplanavome artimiausius veiksmus. Daugelis problemų yra seniai, buvo daug pažadų dalinta, kad jos bus išspręstos, o yra neišspręstos.
Mes manome, kad be didelių pažadų mes galime artimiausiu metu jas išspręsti. Tiesiog reikia kai kuriuos dalykus dar pasitikslinti“, - sakė Vyriausybės vadovas.
Seime svarstomas Vardų ir pavardžių įstatymo projektas numato, kad dokumentas, kuriame įrašytas asmenvardis, turi išsaugoti oficialiai vardu ir pavarde pažymėtą asmens tapatybę, o ne sukurti naują.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti bendrą taisyklę, kad vardai ir pavardės dokumentuose gali būti rašomi arba lietuviškais rašmenimis, arba kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant nelietuviškas raides q, x ir w.
Dar 1999 metų spalį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, tačiau minėtą įstatymo projektą rengusi darbo grupė ypatingą dėmesį atkreipė į faktą, jog šiuo metu yra pasikeitusios faktinės aplinkybės - Lietuva tapo Europos Sąjungos nare.
Lietuvoje gyvenantys lenkai jau daugiau kaip dešimtmetį siekia, kad būtų įteisinta jų vardų ir pavardžių originali, nesulietuvinta rašyba. Lenkijoje lietuviai jau turi galimybę asmenvardžius rašyti lietuviškais rašmenimis, jų nelenkinant.
Šiuo metu vardų ir pavardžių rašymą reglamentuoja Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1991 metais priimtas nutarimas.
Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai kalbama apie vietovardžių rašymo ne vien valstybine lietuvių kalba problemą. Ji yra aktuali Rytų ir Pietryčių Lietuvos regionuose, kuriuose gyvena nemažai lenkų tautybės žmonių.
Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose vietos valdžios atstovai bandė gatvių pavadinimus rašyti lenkų ir rusų kalbomis. Dėl šių faktų kilo dideli ginčai, kurie vėliau persikėlė į teismus.
Seimo ratifikuota Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija numato galimybę tradiciškai gausiai tautinių mažumų gyvenamose teritorijose gatvių pavadinimus rašyti ir tautinės mažumos kalba. Tautinių mažumų įstatyme taip pat nurodyta, kad administraciniuose teritoriniuose vienetuose, kur kompaktiškai gyvena tautinė mažuma, informaciniai užrašai greta lietuvių kalbos gali būti ir tautinės mažumos kalba.
Tuo tarpu Valstybinės kalbos įstatymas nurodo, kad Lietuvoje viešieji užrašai yra rašomi valstybine, t.y. lietuvių kalba.
