Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad ieškant papildomų pajamų kitų metų biudžetui, valdančioji koalicija sutaria didinti mokesčius azartiniams lošimams, loterijoms bei vadinamąjį cukraus mokestį.
„Šitos dvi sritys visuotinai priimtinos kaip tos, kuriomis galėtume papildyti valstybės biudžetą“, – po koalicinės tarybos posėdžio trečiadienį sakė M. Sinkevičius.
Pasak jo, sutariama, kad didesni mokesčiai įsigaliotų nuo liepos.
Ekonomistas įvertino mokesčių didinimą
Pasak A. Bartkaus, valstybės išlaidos gerokai viršija planuojamas pajamas, o toks pats atotrūkis numatomas ir kitais metais.
„Tai dabar pas mus, jeigu mes paimame, pamatuojame ir pasižiūrime du skaičius, matome, kiek šiais metais yra neatitikimo tarp pajamų ir suplanuotų išlaidų, t. y. kiek procentų išlaidos viršija suplanuotas pajamas.
Kalbame apie tai, kad suplanuotos išlaidos viršija pajamas 31 procentu. Lygiai toks pats rodiklis numatytas ir kitiems metams“, – sakė ekspertas.
„Supraskime, kad tokio milžiniško atotrūkio, kai planuojamos išlaidos pajamas viršija 31 procentu, mes neužpildysime nei loterijų apmokestinimu, nei saldintų gėrimų mokesčiais. Čia kalbame apie 2026 metus ir 2027 metus“, – toliau tęsė jis.
Azartinių žaidimų mokesčiu, ekonomisto nuomone, siekiama atgrasyti žmones nuo lošimų, kad jie mažiau prarastų pinigų ir galėtų juos panaudoti savo poreikiams.
„Pavyzdžiui, azartinių žaidimų mokestis turi tarnauti ne kaip papildomas pajamas į biudžetą generuojantis mokestis, o kaip nuo lošimo atgrasantis mokestis.
Tai mokestis, kuris atgrąsintų žmones nuo loterijų, kad jie mažiau pralošinėtų pinigų įvairiose loterijose.
Šis mokestis priverčia žmogų taupyti lėšas sau ir pasilikti jas savo reikmėms, o ne atiduoti kažkokiems loterijų organizatoriams, nesukuriantiems jokios pridėtinės vertės“, – dalijosi savo įžvalgomis jis.
Pasak eksperto, mokesčiai gali būti veiksmingi ne tik tada, kai generuoja pajamas, bet ir tada, kai paskatina žmones atsisakyti žalingų įpročių, pavyzdžiui, lošimo ar rūkymo.
„Jeigu šio mokesčio pagalba žmonės nustos lošti ir mes nesurinksime nė vieno euro iš lošimų, šis mokestis vis tiek įgyvendins savo tikslą, nes mokesčiai turi ne tik pajamų paskirtį, bet ir elgesio keitimo paskirtį.
Pavyzdžiui, tabako mokesčio tikslas yra ne surinkti pinigus į biudžetą iš rūkalų, o paskatinti žmones nustoti rūkyti, kad rūkymas taptų finansiškai nepatrauklus ir sumažėtų rizika susirgti įvairiomis ligomis, susijusiomis su šiuo žalingu įpročiu“, – įvardijo jis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad cukraus mokesčiu galimai siekiama paskatinti žmones rinktis sveikesnius gėrimus ir sumažinti cukraus vartojimą, o ne vien surinkti papildomų pajamų į biudžetą.
„Saldintų gėrimų mokestis [red. past. – cukraus mokestis] taip pat turi kitą paskirtį nei pajamų į biudžetą surinkimas.
Jo tikslas – kad žmogus, matydamas saldintą gėrimą vitrinoje ir mineralinį vandenį, labiau rinktųsi mineralinį vandenį ir mažiau gertų saldintų gėrimų“, – komentavo pašnekovas.
Mokesčių paskirtis visuomenės legesiui keisti
A. Bartkus pastebi, kad cukraus ir kiti panašūs mokesčiai skirti visuomenės elgesiui keisti, o pagrindinės valstybės biudžeto pajamos surenkamos apmokestinant gyventojų pajamas, įmonių pelną ir dividendus.
„Tai daroma sveikatingumo tikslais. Nors cukrus nebūtinai sukelia didelę žalą sveikatai kiekvienu atveju, vis dėlto sveikatos požiūriu geriau, kad žmogus nesirinktų saldinto gėrimo.
Taigi nė vienas iš šių mokesčių nėra skirtas garantuoti pajamas į šalies biudžetą. Pagrindines biudžeto pajamas užtikriname apmokestindami gyventojų ir verslo pajamas.
Tai gyventojų pajamų mokestis ir pelno mokestis, taip pat dividendų apmokestinimas. Šie mokesčiai generuoja pagrindinį pajamų srautą“, – pažymėjo jis.
Nors vartojimo mokesčiai ir akcizai papildo valstybės biudžetą, jais taip pat siekiama skatinti atsakingesnį vartojimą ir mažinti neigiamą poveikį aplinkai.
„Greta turime vartojimo mokesčius, o pagrindiniai pajamų šaltiniai yra pajamų ir vartojimo apmokestinimas.
Visi kiti mokesčiai, pavyzdžiui, akcizai, taip pat generuoja nemenkas įplaukas į biudžetą, tačiau jų pagrindinė paskirtis yra tam tikra žmonių elgesio korekcija.
Pavyzdžiui, brangindami degalus, kartais didesniais akcizais siekiame ekonomiškesnio jų naudojimo, kad žmonės jų sunaudotų mažiau, mažiau terštų aplinką ir prisidėtų prie klimato kaitos mažinimo“, – akcentavo A. Bartkus.
Ekonomisto teigimu, norint reikšmingai subalansuoti valstybės biudžetą, reikėtų keisti pagrindinius pajamas generuojančius mokesčius, tačiau dėl politinių sunkumų pasirenkami kiti mokesčiai, kurių tikslas gali būti ne biudžeto deficito mažinimas.
„Taigi iš šių mokesčių į biudžetą gaunama nemažai pajamų, tačiau pajamos nėra vienintelis ir pagrindinis jų taikymo motyvas.
Jeigu norime kalbėti apie biudžeto subalansavimą mokesčiais, turime kalbėti apie gyventojų pajamų mokestį, pelno apmokestinimą, dividendų apmokestinimą ir PVM.
Jeigu suprantame, kad politiškai labai sunku kalbėti apie šių mokesčių didinimą, tuomet turime sakyti, jog siūlomi mokesčių pakeitimai iš tiesų yra skirti kitiems tikslams“, – pastebėjo ji.
100 mln. eurų biudžete – „katės ašaros“
Planuojamos 100 milijonų eurų papildomos pajamos yra per mažos, kad reikšmingai sumažintų 5,7 milijardo eurų deficitą, todėl lošimų apmokestinimas pirmiausia turėtų būti vertinamas kaip priemonė apsaugoti žmones nuo finansinių nuostolių.
„Tačiau valstybės biudžete suplanuotas maždaug 5,7 milijardo eurų atotrūkis tarp pajamų ir išlaidų. Todėl 100 milijonų eurų, kai deficitas siekia 5,7 milijardo eurų, tėra „katės ašaros“.
Šios pajamos gali būti surinktos, tačiau tai nekeičia bendros situacijos iš esmės. Todėl reikėtų kalbėti apie kitokį šių mokesčių tikslą: apmokestinti loterijas, įvairius lošimus ir kazino tam, kad žmonės nepralošinėtų savo asmeninių pinigų, o pasiliktų juos svarbesnėms reikmėms“, – pasisakė ekonomistas.
A. Bartkus pabrėžia, kad valstybė neturėtų siekti pelnytis iš žalingos veiklos, o turėtų pirmiausia rūpintis žmonių sveikata ir gerove.
„Negalima teigti, kad pagrindinis tikslas yra surinkti pajamas į biudžetą iš žmonių, kurie ir toliau lošia bei pralošinėja pinigus. Tai nėra rūpestis žmonėmis. Tai galima palyginti su heroino apmokestinimu.
Narkotikai nėra legalizuojami vien tam, kad iš jų būtų surenkami mokesčiai, nes jų vartojimas sukelia rimtų sveikatos problemų“, – užsiminė jis.
„Net ir tokių plačiai vartojamų medžiagų kaip tabakas vartojimas sukelia didelių sveikatos problemų, todėl svarbu ne tik surinkti mokesčius, bet ir mažinti žalingų įpročių paplitimą“, – pabaigoje pridūrė ekonomistas A. Bartkus.
Sinkevičius tikisi padidinti valstybės biudžetą
Primename, kad premjeras teigė atsargiai besitikintis, kad papildomos priemonės leis padidinti valstybės biudžeto pajamas 100 mln. eurų per metus, tad kitąmet padidintų mokesčių efektas siektų pusę šios sumos.
„Sakyčiau, tai tos mokesčių kategorijos, kurios nepaveikia arba nepaliečia eilinio vartotojo, bet irgi reikalauja sutarimo“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
„Tam reiksė pastangų, (...) bet turime tikslą tą 3,8 proc. (biudžeto deficitą – BNS) pagerinti ir pamažinti“, – pabrėžė politikas.
Pasak premjero, valdantieji taip pat sutarė nuo kitų metų liepos padidinti vaikų priežiūros išmokas su galimomis 4 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) lubomis.
Seimui pateiktame „Sodros“ biudžeto projekte jas suplanuota didinti nuo 2028 metų, kam nepritarė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – jos pirmininkas Virginijus Sinkevičius trečiadienį pareiškė, kad tai viena priežasčių, kodėl demokratai nepalaikys dabartinio biudžeto projekto.
„Vaiko priežiūros išmokos bus didinamos nuo liepos 1 dienos su pakeistomis lubomis iki 4 VDU“, – teigė M. Sinkevičius.
Premjeras teigė, kad koalicijoje kol kas nesusitarta dėl kitų mažųjų koalicijos partnerių siūlytų mokestinių iniciatyvų – viršpelnių apmokestinimo energetikos sektoriaus įmonėms bei akcizų alkoholiui ir tabakui didinimo
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
