Rudenį išrinktas Seimas turės imtis iš esmės spręsti dvigubos pilietybės įteisinimo klausimus, o naujasis Pilietybės įstatymas turėtų būti kurpiamas ne vis naujose darbo grupėse, o principingai sutarus dėl esminių nuostatų koncepcijos, teigia opozicinių konservatorių vadovas Andrius Kubilius.
Anot jo, prezidento Valdo Adamkaus sprendimas vetuoti birželio pabaigoje Seimo priimtą Pilietybės įstatymą nepateisinamas „jokia logika ir jokiais konstitucinis argumentais“.
„Seimui priėmus prezidento pataisas teisę į dvigubą pilietybę turės pokario emigrantai ir dabar gimę Airijoje lietuvaičiai, tačiau tokios teisės neturės Punsko ir Pelesos lietuviai. Neturės ir dabartiniai „trečios kartos“ emigrantai. Diskusija šiuo klausimu buvo ilga, bet argumentai neįtikinantys“, - pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo A.Kubilius.
Pasak jo, naujajame Seime, susirinksiančiame po parlamento rinkimų spalį, būtina ieškoti naujų sprendimų dėl dvigubos pilietybės.
„Aš matau vieną gerą dalyką, iš tų diskusijų, kurios virė iki šiol - būtent tai, kad ir Seimas, ir prezidentas ėmėsi interpretuoti Konstitucinio Teismo nutarimą, pripažįstant, kad dvigubos pilietybės atvejų yra ir jų gali būti nemažai“, - sakė A.Kubilius.
Opozicinių konservatorių lyderis skeptiškai vertino premjero Gedimino Kirkilo ketinimus steigti dar vieną darbo grupę Pilietybės įstatymo pataisoms rengti.
A.Kubilius priminė, jog Vyriausybė anksčiau nebuvo panorusi imtis šio įstatymo rengimo ir buvo pati pasiūliusi įstatymo naują redakciją parengti parlamentinei darbo grupei.
„Manau, kad čia reikia ne vis naujų darbo grupių, o sutarimo dėl esminių principinių nuostatų, pačios koncepcijos reikia“, - sakė konservatorių vadovas.
Komentuodamas galimas išeitis iš situacijos, premjeras G.Kirkilas praėjusią savaitę pabrėžė, kad jei bus nuspręsta keisti Konstituciją, tai būtų galima padaryti tik po spalį vyksiančių Seimo rinkimų. Kartu premjeras pasisakė už tai, kad iš pradžių dėl dvigubos pilietybės būtų priimami ar keičiami dabar galiojantys įstatymai, o ne Konstitucija.
Prieš savaitę Seimas pritarė prezidento veto naujam Pilietybės įstatymui ir balsavo už šalies vadovo pateiktas pataisas, numatančias, kad dvigubą pilietybę galės įgyti užsienyje gimę Lietuvos piliečių vaikai ir tų valstybių piliečiai, su kuriomis Lietuva bus pasirašiusi sutartis dėl dvigubos pilietybės. Iki šiol Lietuva nėra pasirašiusi tokių sutarčių.
Tuo metu vetuotas įstatymas numatė, kad du pasus galėjo turėti užsienyje gimę išeivių vaikai ir ES ar NATO valstybių pilietybę įgyjantys lietuviai.
Vetuodamas įstatymą prezidentas pabrėžė, kad Seimo priimtame naujame Pilietybės įstatyme nebuvo paisoma konstitucinio reikalavimo, kad Lietuvos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės piliečiu tik ypač retais - išimtiniais - atvejais.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
