Vakar ministerijų valstybės sekretorių pasitarime buvo pritarta naujam įstatymo projektui, nustatančiam teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką. Dabar įstatymą, reglamentuojantį žydų turto grąžinimo tvarką Lietuvoje, rengiamasi pateikti Vyriausybės pasitarimui.
Jei Vyriausybės pasitarime projektui bus pritarta, jis toliau bus svarstomas Vyriausybės posėdyje ir, gavus pritarimą, perduotas Seimui.
Pataisose siūloma, kad išlikęs žydų visuomeninės-religinės paskirties turtas ar kompensacijos už jį būtų pervedamos Lietuvos žydų paveldo fondui. Taip pat siūloma įkurti specialią komisiją, kuri spręs, kuriuos prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo patenkinti.
Projekte taip pat numatoma, jog išlikęs žydų bendruomeninis turtas, perduotas fondui, ir kompensacijos už išlikusį žydų bendruomeninį turtą turi būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams.
Tokiu atveju būtų siekiama išspręsti dvi esmines kliūtis dėl žydų turto restitucijos Lietuvoje. Pirmoji – neaiškumas dėl subjektų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Antroji – ilgas teisės į pretenduojamą turtą įrodymo kelias.
Turtas – vienam teisių perėmėjui
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro departamento direktorius, istorikas daktaras Arvydas Anušauskas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad pagrindinė problema – iki šiol nebuvo galutinai sutarta, kam turėtų būti grąžintas žydų bendruomenėms priklausęs turtas.
Tačiau dar neaišku, ar Teisingumo ministerijos siūlymas, kad Lietuvos žydų religinių bendruomenių bei kitų žydų bendruomenių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perėmėju būtų pripažintas Lietuvos žydų paveldo fondas, nutrauks ginčus tarp pačių žydų organizacijų.
Ne visos Lietuvos žydų organizacijos yra patenkintos Lietuvos žydų paveldo fondu. Vieni aršiausių prieštarautojų – Kauno religinė žydų bendruomenė, kuri tvirtina, kad grąžinti turto Lietuvos žydų paveldo fondui negalima, nes jis nėra tiesioginis prieškariu veikusių žydų bendruomenių teisių perėmėjas.
Kauno žydai taip pat buvo nuogąstauja, kad bendradarbiaujant daugiausiai su Lietuvos žydų bendruomene ir Amerikos žydų komiteto Tarptautinių reikalų departamento vadovu Andrew Bakeriu, gali būti „prastumtas“ ne Lietuvai, o įtakingiems Amerikos žydams naudingas įstatymo projektas.
A. Anušauskas portalui teigė, kad dar anksti spręsti, ar Lietuvos žydų paveldo fondas sugebės tinkamai tvarkytis. „Mes galime kalbėti apie fondą, bet nežinome, kaip tas fondas bus tvarkomas, kiek ir kaip bus atstovaujama žydų bendruomenė, atskiros religinės jos dalys, kurios irgi tarpusavyje ne visada suranda bendrą kalbą“, - kalbėjo A. Anušauskas.
Anot istoriko, „laikas parodys, ar tas žingsnis pasiteisino, ar ne“.
Nauja komisija – teisiniams klausimams spręsti
Antroji problema žydų turto restitucijos procese – teisės į nuosavybę patvirtinimas. Norint įrodyti, kad teisėtai pretenduojama į tam tikrą turtą, reikia surasti ir sutvarkyti tą patvirtinančius teisinius dokumentus. „Šitas dalykas svarbiausias ir buvo, kuris lėtino visą darbą“, - portalui „Balsas.lt“ sakė A. Anušauskas.
Kita vertus, A. Anušauskas pripažino, kad dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir valdžia – žydų turto restitucijos klausimas jai iš pradžių „atrodė ne pirmaeilės reikšmės darbas“. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad daugiausiai truko ne valdžios atstovų pasirengimas spręsti turto grąžinimo klausimą, tačiau reikiamų dokumentų, patvirtinančių teisę į tą turtą, paieška ir tvarkymas.
Teisingumo ministerijos siūlymu, šiems reikalams turėtų būti įsteigiama komisija. Ji spręstų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį žydų bendruomeninį turtą klausimus, t. y. nagrinėtų prašymus bei priimtų sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
***
Projekte numatoma, jog išlikęs žydų bendruomeninis turtas, perduotas Lietuvos žydų paveldo fondui bei kompensacijos už išlikusį žydų bendruomeninį turtą turi būti naudojami Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams.
Religinių bendrijų teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką Lietuvoje nustato 1995 m. priimtas Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu žydų bendruomenei buvo grąžinti tik maldos namai – sinagogos, ir tik tie, kurie turėjo aiškų teisių perėmėją.
Šiuo metu žydams grąžintino turto sąraše –108 objektai, kurių rinkos vertė pagal Registrų centro taikomą metodiką – 174 mln. litų. Dar 30 pastatų nuosavybę kol kas siekiama įrodyti.
