Koncertų ir renginių organizatorius Giedrius Jonušas socialiniame tinkle sukėlė diskusijų ir emocijų audrą. Vyras pasidalino nusidėvėjusių ir jau suplyšusių batų nuotraukomis. Neva tokius avėdamas į svečius užsuko sūnaus draugas. Vėliau paaiškėjo, kad paauglys auga be tėvų.
„Nesuprantu vieno dalyko, o gal aš jau visai „nukvakęs“... Atėjo pas sūnų draugas. 16 metų berniukas, neturi tėvų, tad juos savivaldybės suteiktame bute prižiūri auklėtoja,“ - rašė G. Jonušas ir pasakojo, jog išvydęs vaiką klampojantį po lapkričio balas kone basą, jam pasiūlė savo batus.
„Batai visiškai suplyšę. Gerai, kad turiu batų, kurių nenešioju, na tarkim madingam jaunimui tikrai tinka. Įsivaizduokit, tas berniukas man sako: nereikia, dėde... Net ašara iš skausmo išriedėjo... Šalta, šlapia, o jis vaikšto su tokiais batais...,“ - rašė vyras ir paprašė pasidalinti nuotraukomis, esą, kad kuo daugiau žmonių pamatytų, kokiomis sąlygomis auga tėvų neturintys vaikai.
Vaikų skundų niekas negirdi
Prie diskusijos prisijungė daugybė žmonių. Jie dalijosi šia žinia internete, dalis siūlė paramą rūbais, batais, siekė išsiaiškinti, kaip gali padėti minėtam paaugliui.
Įrašas socialiniame tinkle pasiekė ir vaikų namuose gyvenančius nepilnamečius. Pastarųjų ši suplyšusių batų istorija nenustebino. Esą vaikų namuose taupoma ne tik rūbų, avalynės, bet ir maisto sąskaita, o darbuotojai į vaikų priežiūrą žiūri tik kaip į darbą.
„Gyvenu vaikų namuose. Mūsų rūbams skiriami tik 8 eurai per mėnesį. Kur kiti pinigai, mes nei vienas nežinome. Jeigu batus nusiperkam, tai 2 metams. Tiek batus, tiek kelnes ar kojines nešiojame visus sezonus. Mums daug dalykų žada, bet mažai ką daro. Mes valgome maistą skiestą su vandeniu. Patikėkit, čia dirbantiems vienodai rodo, kaip mes apsirengę ar pavalgę, ateina savo darbo valandas atidirba ir išeina,“ - guodėsi vaikų namų auklėtinė.
Žmonės diskusijoje dalijosi panašiomis istorijomis iš našlaičių gyvenimo. Esą visiems žinoma tiesa, kad vaikai ten ujami ir menkai prižiūrimi. Tik jų skundų niekas negirdi.
„Jūs nežinote vaikų namuose gyvenimo – niekas nekalbės, kalbėti apie jų gyvenimą yra tabu. Vaikai žino, kad kalbos apie pagalbą yra tik kalbos, tuščios kalbos. Daug tokių norėjo jiems padėti, bet įstatymai yra įstatymai, jie už mus galingesni ir tikima mokytojais, direktorių tiesa, o ne vaikų. Čia realybė,“ - komentavo moteris.
„Mokiausi mokykloje į kurią ateidavo vaikai iš vaikų namų ir internato. Jau tada prisiklausydavau iš 8-10 metų vaikų, kur jiems (vaikams) skirta labdara iškeliaudavo. Vaikai, paaugliai tų skirtų pinigėlių ar naujų drabužėlių nemato. Liūdna,“ - komentavo žmonės.
Socialiniame tinkle našlaičių gyvenimo realybė pribloškė ir Socialinės apsaugos ministro patarėją Kristiną Paulikę. Ši suskubo pasidomėti paviešinta istorija ir asmeniškai pasidomėjo paauglio gyvenimo sąlygomis.
„Man buvo patikinta, kad žieminius batus šis vaikas turi. Prieš tai socialinės darbuotojos ne kartą jį ragino važiuoti pirkti naujų batų. Kelis kartus vaikas atsisakė, esą vis turėjo kitų užsiėmimų. Nežinau, kaip ten buvo, bet patikinta, kad batai buvo nupirkti,” - teigė K. Paulikė.
Institucinė globa - blogis
Ši istorija visiems priminė ne tik skurdžią vaikų namų auklėtinių kasdienybę, bet ir šalyje vykstančią vaikų globos namų pertvarką. Ja siekiama, kad šalyje nebeliktų tokių įstaigų, o tėvų globos netekę vaikai augtų globėjų šeimose arba būtų grąžinti į biologines šeimas.
K. Paulikė įsitikinusi, jog institucinė globa yra blogis. Tad ambicingus tikslus šalyje pasiekti būtina kuo greičiau. Tačiau kai kurios vaikų globos institucijos šį procesą stabdo.
„Institucinė globa yra blogis, normalios šalys tai suprato ir neleidžia savo vaikams tokiose institucijose pasilikti. Tačiau dauguma mūsų šalies institucijų stabdo šį procesą turėdamos savų priežasčių bei interesų. Dažnai lankomės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Matome, jog visuomenei formuojama nuomonė, kad vaikų su negalia niekas nenori įsivaikinti. Tačiau kyla klausimas, ar diagnozuojami sutrikimai išties yra nustatomi tinkamai ir atsakingai? Ar pakankamai dėmesio skiriama tiems sutrikimams pašalinti? Be to, pasitaiko atvejų, kuomet vietinė valdžia palaiko idėją išsaugoti vaikų namus. Priežastys įvairios: darbo vietų išsaugojimas, gaunamos labdaros iš vietos institucijų bei geradarių iš užsienio. Tad kai kurie vaikai tampa šios situacijos įkaitais,“ - portalui tv3.lt teigė K. Paulikė.
Ministro patarėja paaiškino, kad valstybė vieno globotinio išlaikymui skiria 152 eurus. Prie šios sumos pinigų dar prisideda ir kiekviena savivaldybė. Tačiau sumos – skirtingos.
„Kiekviena savivaldybė prideda, kiek jai atrodo reikalinga. Pavyzdžiui, Kaunas skiria 900 eurų, kitos po 150, 300 ar 500 eurų", – tikino K. Paulikė.
Klaipėdos savivaldybėje ši suma siekia 748 eurus. Tačiau šie pinigai skirti ir rūbams, ir būsto išlaikymui, maistui, darbuotojų algai bei mokesčiams „Sodrai“, aiškina socialinės paramos skyriaus atstovai.
