Mažų Šiaulių miesto mokyklų mokytojai dar itin skaudžiai jaučia krizės pasekmes – jų gaunami atlyginimai žymiai skiriasi nuo tą patį darbą atliekančių kolegų atlyginimų didžiosiose mokyklose. Negana to, kad sumažėjo mokinių skaičius mokyklose, o kartu ir jų darbo krūviai, neskubama atstatyti krizės laikotarpiu sumažinto bazinio mėnesinio atlyginimo dydžio ir keisti ydingos jų darbo apmokėjimo sistemos.
Bazinis mėnesinis atlyginimas vis dar sumažintas
Tad suprantama, kodėl Lietuvos švietimo profesinė sąjunga reikalauja didinti mokytojų atlyginimus pagal Vyriausybės programą 2012–2016 metams bei Ilgalaikę pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio didinimo programą.
Nors nuo šių metų sausio minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje ir žymiai padidėjo – nuo 850 iki 1000 litų, mokytojai to padidėjimo nepajuto, nes jiems atlyginimai skaičiuojami bazinio mėnesinio atlyginimo koeficientais.
Kaip prasidėjus krizei buvo sumažintas bazinis mėnesinis atlyginimas nuo 128 iki 122 litų, taip jis sumažintas ir liko iki šiol, todėl statistiškai šalies mokytojų vidutinis atlyginimas nuo 2009 iki 2012 metų sumažėjo apie 300 litų.
O praktiškai, kaip teigia Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Rasa Jasmontienė, Šiaulių mokyklose, priklausomai nuo mokinių skaičiaus jose, dalies mokytojų atlyginimai sumažėjo kelis kartus daugiau nei rodo statistinis vidurkis.
„Apskritai mokytojų atlyginimo vidurkio neįmanoma paskaičiuoti, todėl ir klaidinama visuomenė, esą tas vidurkis yra neblogas, siekia valstybės vidurkį. Tačiau iš tiesų situacija yra visai kitokia – pavyzdžiui, mažos mokyklos lietuvių kalbos mokytoja, turinti 30 metų darbo stažą ir aukštą kvalifikaciją, gauna apie pusantro tūkstančio litų, tai yra, tiek, kiek didelės mokyklos mokytoja, turinti žemesnę kvalifikaciją ir žymiai mažesnį darbo stažą. Jau nekalbant, kad į atlyginimo vidurkį įskaičiuojami ir mokyklų direktorių, jų pavaduotojų atlyginimai“, - sako R. Jasmontienė.
Peržiūrėti apmokėjimo sistemą
Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės teigimu, planuojant nuo 2014 metų didinti valstybės tarnautų darbo užmokestį, būtina peržiūrėti mokytojų darbo užmokestį. Ir ne tik atstatyti krizės pradžioje laikinai sumažintą bazinį mėnesinį atlyginimą, bet ir peržiūrėti visą mokytojų darbo apmokėjimo sistemą, kuri leidžia dirbtinai mažinti atlyginimus.
„Mes kovojame prieš vadinamąsias „žirkles“, kurias įvedė švietimo ir mokslo ministras G. Steponavičius, nuo pat pradžių, nes ši sistema suponuoja visiškai neteisingą apmokėjimą. Todėl mažėjant mokinių skaičiui mažėjanti mokykla gauna mažiau lėšų, o mokytojai, dirbdami tą patį darbą taip pat užpildytose klasėse, gauna žymiai mažesnius atlyginimus – iš savo atlyginimų praktiškai išlaiko mokyklas, - sako R. Jasmontienė. - Todėl dabar geriau mokytojams dirbti didžiulėse mokyklose, perpildytose klasėse, nes tada bent jau jie gauna vadinamąjį vidurkį ar net koeficiento maksimumą, o ne minimumą kaip mažose mokyklose.“
Be to, dėl šių vadinamųjų „žirklių“, pasak Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkės, pradėjus mieste „pūsti“ didžiąsias mokyklas, kur mokytojai ir taip gerai uždirba, gimnazijose, išskyrus „Romuvos“, subyrėjo profesinės sąjungos, o mažosiose mokyklose, nors jos ir liko, vis tiek situacija esanti tragiška.
Labiausiai sumažėjo švietimui skirtos išlaidos
Nors iš dalies tokia situacija Šiauliuose ir šalyje paaiškinama ir objektyviai – pakitusia demografine padėtimi (mažėja mokinių skaičius, tam tikra jų dalis išvyksta su tėvais į užsienį, uždaromos mokyklos ir t. t.), tačiau, anot R. Jasmontienės, Lietuvoje per krizę mažinant viešojo sektoriaus išlaidas, labiausiai sumažėjo švietimui skirta dalis.
Todėl Šiaulių švietimo profesinių sąjungų susivienijimas kaip Lietuvos švietimo profesinės sąjungos sudėtinė dalis yra pasiruošusi kovoti už tai, kad Vyriausybė įgyvendintų savo veiklos programoje įrašytą nuostatą, jog vidutinis mokytojo darbo užmokestis turi būti aukštesnis už šalies darbo užmokesčio vidurkį.
Romualda URBONAVIČIŪTĖ
