Kai kurios savivaldybės dengia nuo 10 iki 20 korepetitorių pamokų mokiniams. Kitos savivaldybės neriboja pamokų skaičiaus ir kompensuoja, kiek pageidaujama. Šį metodą taiko Rokiškio ir Kauno rajono savivaldybės.
„Jeigu 7, 8, 9 klasės, tai dar nieko, bet jeigu jau baigiamosios klasės, kuomet egzaminams ruošiama, ir jeigu nėra mokytojų, tai yra sprendimas“, – D. Žvirdauskas įvertino, kodėl savivaldybės priėmė sprendimą finansuoti dalį papildomų pamokų.
Taip pat korepetitorių pamokų dalinis finansavimas turėtų padėti išspręsti ir mokytojų trūkumo problemą. Kaip sako LMVA prezidentas, dėl mokytojų trūkumo regionuose mokytojais dirba ir buvę mokiniai.
„Savivaldybės, matydamos, kad nėra mokytojų, griebiasi šiaudo ir tuo būdu bent jau gelbėja mokiniams, nes jeigu to nedarytų, būtų, tiesiai šviesiai galima pasakyt, nelygios galimybės“, – sakė jis.
„Corepetitus“ korepetitorių mokyklos vadovas Tadas Jonaitis tvirtino, kad krūvis korepetitoriams gerokai išaugo. Tačiau įmonė nerenka duomenų, iš kokių miestų mokiniai jungiasi mokytis, todėl negali pasakyti, ar priežastis yra savivaldybių finansavimas.
„Matome vienuoliktokų labai didelę paklausą dėl artėjančio egzamino. Nežinom ką daryt, nes nerandame tiek korepetitorių, kad išpildytumėme paklausą“, – sakė T. Jonaitis.
Kodėl mokytojų regionuose taip trūksta?
Pasak D. Žvirdausko, pedagogai pasiskaičiuoja valandinį įkainį ir imasi dirbti korepetitoriais, o ne mokytojais mokyklose, nes taip labiau apsimoka. Regionų mokyklų mokiniai dėl to nukenčia, o didžiųjų miestų mokiniai turi didesnį mokytojų pasirinkimą.
Taigi, pašnekovo teigimu, regionų mokyklų mokiniai dėl mokytojų trūkumo neturi kito pasirinkimo, kaip tik eiti pas korepetitorius, jeigu nori pasiruošti egzaminams ir stoti į aukštąją mokyklą.
„Vis tiek tų žinių ir lietuvių kalbos, ir matematikos reikia praktiškai visur. Reikia bent jau pažymio geresnio į atestatą gauti, tai valstybė tikrai turi dėti daugiau pastangų, kad mokytojų trūkumas įvairiuose regionuose nebūtų toks ryškus“, – perspėjo D. Žvirdauskas.
Pasak „Corepetitus“ vadovo, būtent šių dalykų korepetitorių mokiniai ieško labiausiai. Daugiau nei pusė mokinių, norinčių papildomų pamokų, renkasi matematikos pamokas ir apie 20 proc. renkasi lietuvių kalbos korepetitorius.
Alternatyvūs sprendimo būdai
Jo vertinimu, valstybei reikėtų vykdyti programas, kurios skatintų mokytojus iš didmiesčių keltis į regionus mokyti.
„Gal, tarkim, jeigu mokytojui, kuris ryžtųsi važiuoti iš didmiesčio dirbti į regioną, sakysime, suteikti būstą ar suteikti procentą prie atlyginimo“, – siūlė LMVA prezidentas.
Taip pat D. Žvirdauskas mano, kad gera politika mokytojų trūkumo ir mokinių mokymosi rezultatų problemoms spręsti būtų skirti finansavimą tiesiogiai vienai korepetitorių firmai. Taip nemokamai arba daug pigiau būtų konsultuojami mokiniai ir mokymosi galimybės regionuose ir didmiesčiuose supanašėtų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Baigia sunaikinti švietimo sistemą, tai dabar "korepetitorius" turtuolių vaikams pirks visa Lietuva...
Pradedu manyti, kad TIKRAI DIEVO NĖRA, bent jau Lietuvos jis nemato ir negirdi...
