Apie tai, kaip keisis gyventojų piniginės ir kokias pasekmes prognozuoti, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Ar mokesčių surinkimai kitais metais iš tikrųjų gali didėti, ar ne, bent jau nominaliai, kai kuriose veiklose?
N. Mačiulis: Gali būti, kad labai didės. Turėkime omeny, kad greta mokesčių reformos įvyko ir kita reforma – pensijų. Ir jeigu trečdalis gyventojų pasiims pinigus ir nebekaups, tai gali ekonomikos augimas paspartėti ir 1 procentiniu punktu, ir 2. Mažmeninė prekyba gali išaugti 5 procentus vien dėl tų pinigų. Tai labai daug priklausys nuo gyventojų elgsenos. Ką rodo Estijos pavyzdys – didelė dalis gyventojų išleis tuos pinigus. Tai gali būti, kad kitais metais matysime trumpalaikį ekonomikos klestėjimą.
Dabar matome, kad NT srityje priimti sprendimai ir 5 metų trumpesnis išlaikymas gali būti patrauklūs jauniems žmonėms, kurie prieš 6-7 metus pirko būstą. Jie svarsto pakitimą ir galvoja, kad jiems tai bus nenaudinga. Atvirkščiai – dabar tai yra naudinga padaryti. Ar sulaukėte klausimų, kad šiais metais reikėtų tą padaryti, nes kitais metais gauta suma bus skaičiuojama į bendrą krepšelį ir nuo to keisis sumokėtų mokesčių suma?
D. Čibirienė: Dar nėra tokių konsultacijų – gyventojai dar neišgirdo tos žinios, kad 10 metų pakeisti į 5. Taip, reikėtų edukuoti, kad jeigu šiemet parduosite nekilnojamą turtą ir jis, pavyzdžiui, tik 2 metai išlaikytas ir tuos 5 metus pasiekti dar reikėtų laiko, tai reikėtų parduoti šiemet. Šiemet pardavimo pajamomis progresyvusis tarifas 20 procentų maksimalus ir įsijungia tik tai, kai pajamos viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio dydžių.
Kitais metais jau įsijungia progresas, kai pajamos pasiekia 36 vidutinius darbo užmokesčio dydžius – gali būti taip stipriai, kad reikės atiduoti. Manau, kad bus tendencija išsaugoti turtą 5 metus, kaip dabar yra tendencija – 10 metų ir stovi būstai tušti, neparduodami, net nenuomojami, ypač mažuose miesteliuose.
Džiaugsis šiuo pokyčiu tie, kurie užsiima nekilnojamo turto pirkimu ir pardavimu, nuperka naują būstą, jį įrengia, išnuomoja truputį ir parduoda. Va čia didysis „biznis“ ir jiems padarytas labai malonus pokytis. Ši veikla praklestės.
Nekilnojamo turto rinkoje ir dabar turbūt nėra problemų – ganėtinai aukšta paklausa. Matome, kad kreipiasi ir bankas dėl akreditavimo. Jūsų vertinimu, ar tai galėtų kažkaip rinką paveikti taip, kad tų sandorių pradėtų vykti dar daugiau ir galėtume matyti ir šiais metais dar didesnį aktyvumą nekilnojamo turto rinkoje dėl šių pakeitimų?
N. Mačiulis: Aš atsargiai vertinčiau, kad vien dėl šitų pakeitimų įvyks didelis pokytis. Reikia turėti omenyje, kad antro būsto apmokestinimas padidėja. Kartelė, nuo kurios apmokestinamas antras būstas yra nuo 50 tūkstančių eurų. Prikaupti labai daug nekilnojamo turto objektų ir gyventi iš nuomos pajamų bus šiek tiek brangiau, juolab, kad ir nuomos pajamos, jeigu yra individuali veikla, ne pagal verslo liudijimą, gali ženkliai išaugti.
Čia yra pakeitimų, kurie teigiamai skatina pirkti, parduoti, bet kita vertus paskatų kaupti, turėti daug nekilnojamo turto objektų, o investuoti tik į nekilnojamą turtą nebus daug patraukliau negu buvo iki šiol.
Apibendrinus, kalbant apie pakeitimus, atrodo, kad žmonėms daug naujų dalykų reikia sužinoti, išmokti, skaičiuoti, užsirašyti, kiek kokių pajamų. Ta apskaita žmogui atrodo ganėtinai sudėtinga.
D. Čibirienė: Sudėtinga. Dabar jeigu parduodi akcijų paketą pelningai, nuo pelno įsijungia progresyvusis 20 procentų GPM tarifas, jeigu pardavimo pelnas (apmokestinamosios pajamos) viršija 120 vidutinio darbo užmokesčio. O pritarus dabartiniam GPM įstatymui, jeigu akcijos yra išlaikytos 5 metus, tau joks progresas neįsijungia.
Tai irgi žinutė tiems, kurie planuojate parduoti milijoninius akcijų paketus, nes sutaupysite 5 procentų GPM. Tai yra ir gerų pakeitimų, tik jie daugiau orientuoti į labai dideles pajamas.
Čia irgi norisi klausti, kokia logika. Tik atrodo, kad jos nėra.
D. Čibirienė: Tai yra greičio logika, kai buvo bandyta išgelbėti investicinės sąskaitos institutą, kad jos nenuvertintų per tą reformą. Išėjo toks kiborgas, kai nei šis, nei tas, belekas gavosi.
O ką jūs patartumėte gyventojams, kurie turi papildomų veiklų ar nuomoja būstą, ar teikia papildomas paslaugas ir nesikreipia pagalbos apskaitant savo mokesčius, bet nori žinoti, kaip susimokėti efektyviau?
D. Čibirienė: Dabar reikėtų susidėti visas pajamas už 2025 metus, pasižiūrėti, ar neviršija 36 vidutinių darbo užmokesčio dydžių. Dabar niekas nežino, koks jis bus. Spėjame, kad apie 2200 eurų ir tada dauginame iš 36 – išeina apie 80 tūkstančių eurų.
Jeigu pajamos perkopia šią ribą, tai jau užsidega lemputės – nuoma, palūkanų, atsitiktinės veiklos pajamos. Verslo liudijimas netraukiamas, bet kitokios pajamos, net ir pajamos natūra įtraukiamos, daug dovanų apmokestinamos.
Paveldėjimo metu įsijungia paveldėjimo įstatymas. Gautos pajamos neįtraukiamos į krepšelį, bet jeigu paveldėtas turtas parduodamas, tada jau nebeanalizuojame, ar paveldėtas, ar ne. Jam įsijungia turto pardavimo apmokestinimas.
Atrodo, situacija bus gerokai sudėtingesnė ir žmonėms gerokai daugiau reikės pagalvoti ir pasiskaičiuoti. Kaip jiems reikės mokėti mokesčius? Ar tai bus didelė problema?
N. Mačiulis: Manau, kad daugeliui gyventojų nebus. Samdomą darbą dirbantiems gyventojams, kurių yra dauguma Lietuvoje, patiems nieko per daug nereikia skaičiuoti.
Tiesa, turtingesnei vidurinei klasei, kurie uždirba daugiau negu tris vidutinius darbo užmokesčius, mokestinė našta pradės didėti. Tą jie pamatys kitų metų eigoje, bet nepaisant to, ne visai pavykusi reforma turbūt nesugriaus nei daugelio gyventojų gyvenimo, nei šalies ekonomikos. Tai tiesiog gyvensime taip, kaip gyvenome daugeliu atveju.
Kalbant apie pensijų reformą – ir dabar žmonės galės atsiimti dalį pinigų. Jeigu jie atsiimtų pinigus ir juos išleistų, tai jie taip pat galėtų patekti kaip papildomos pajamos iš pensijų fondų?
D. Čibirienė: Pensijų fondų pajamoms yra pritaikyta išimtis, GPM jos nebus apmokestintos ir į krepšelį nepapuls.
Tai čia dar viena paskata jas pasiimti, kitaip tariant?
D. Čibirienė: Taip, kol nepersigalvojo.
N. Mačiulis: Tačiau reikia turėti omenyje, kad visų lėšų pasiimti negali. Jeigu savo pensijų sąskaitoje matote, pavyzdžiui, 10 tūkstančių eurų, tai nuo jų į sąskaitą likvidžioms lėšoms bus nuo 60 iki 75 procentų priklausomai nuo to, nuo kada ir kaip kaupia, nes dalis kuri buvo pervesta iki 2016 metų iš „Sodros“.
Po to gauta lengvata iš valstybės biudžeto keliaus atgal į „Sodrą“, o ne į gyventojų sąskaitas. Tai taip nėra, kad jau matau, kad turiu 10 tūkstančių eurų pensijų fondų sąskaitoje, tiek ir gausiu į kišenę. Tai anaiptol.
Visą pokalbį kviečiame pamatyti teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
