REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad, nors plečiantis Lietuvos darbo rinkai įvairių profesijų atstovų trūksta vis labiau, imigracija negali būti laisva – valstybė ją turi kontroliuoti.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas teigia, kad, nors plečiantis Lietuvos darbo rinkai įvairių profesijų atstovų trūksta vis labiau, imigracija negali būti laisva – valstybė ją turi kontroliuoti.

REKLAMA

„Lietuvos ekonomika juda į priekį ir darbo rinka plečiasi, (...) bet tiek aš, tiek ministrė Aušrinė Armonaitė turbūt esam vienodos nuomonės, kad imigracija turi būti kontroliuojama, negali ji būti laisva, ji turi būti kontroliuojama, turi būti tam tikri kriterijai“, – trečiadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo Vytautas Mitalas.

Jo teigimu, kontroliuojant atvykstančios darbo jėgos srautus į Lietuvą, reikia išlaikyti balansą tarp grėsmių nacionaliniam saugumui, ekonomikos poreikių ir kitų iššūkių.

„Norint, kad Lietuvos ekonomika augtų sparčiau negu regiono vidurkis, svarbu, kad mes sugebėtume identifikuoti tuos sektorius, kuriuose trūksta aukštą vertę kuriančių darbuotojų ir kurtume patrauklesnes sąlygas negu kaimyninės šalys būtent jiems“, – kalbėjo Seimo narys.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak V. Mitalo, aukštos kvalifikacijos darbuotojų galima pritraukti kuriant patrauklesnę mokestinę sistemą, gerinant švietimą, matomos ir tendencijos, kad į užsienį išvykusi lietuvių diaspora dabar grįžta daug didesniais tempais negu išvyksta iš Lietuvos.

REKLAMA

„Kai kurie sektoriai, kuriuose reikia to fizinio darbo, yra imlūs technologiniam atsinaujinimui, robotizacijai ir panašiai, tai čia svarbu, kad valstybė padėtų tokioms įmonėms modernizuotis ir optimizuoti tą skaičių žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurie galėtų kitas darbo vietas užpildyti“, – teigė jis.

„Turime įtampų darbo rinkoje, bet natūralu, kada bent keletą metų iš eilės vidutinis darbo užmokestis augo dviženkliais tempais. Sunku, bet tų įtampų išgyvensim“, – pridūrė Seimo narys.

Migracijos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje gyvenančių užsieniečių padaugėjo 15 proc. – nuo 189 411 asmenų 2023 m. pradžioje iki 221 848 užsieniečių, teisėtai gyvenusių mūsų šalyje 2024 m. sausio 1-ąją.

REKLAMA
REKLAMA

Didžiausią Lietuvoje gyvenančių užsieniečių bendruomenę ir toliau sudaro Ukrainos piliečiai, nors per metus jų sumažėjo. Šių metų pradžioje šalyje gyveno daugiau kaip 86 tūkst. ukrainiečių, pernai tokiu pat metu – beveik 95 tūkst. Daugiau kaip 52 tūkst. tokių asmenų Lietuvoje gyveno naudodamiesi Ukrainos karo pabėgėliams taikomi laikinosios apsaugos mechanizmu.

Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičius padidėjo nuo beveik 49 tūkst. asmenų pernai sausį iki daugiau kaip 62 tūkst. baltarusių šių metų pradžioje.

Trečios pagal skaitlingumą užsieniečių grupės – Rusijos piliečių – statistika pakito minimaliai. Užsieniečių iš šios šalies padaugėjo vos šimtu, iki 15,8 tūkst.

Ryškų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių statistikos pokytį nulėmė darbo migrantų iš Centrinės Azijos valstybių atvykimas.

tu rinka. kada saviems mokesit susnos
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų