Apie 30 proc. Žemės paviršiaus ploto dengia miškai. Vaikams – tai magiška vieta, kurioje gyvena pasakų veikėjai, suaugusiems – tai įvairių gėrybių lobynas, gyvūnams – tai namai ir saugus prieglobstis. Ne kartą teko girdėti, jog miškai yra Žemės plaučiai. Iš tiesų, miškai atlieka labai įvairias funkcijas, jie gamina deguonį ir mažina atmosferos taršą, mažina gruntinių ir paviršinių vandenų taršą, saugo dirvas nuo erozijos, kaupia organines medžiagas ir sudaro palankias gyvenimo sąlygas biologinei įvairovei. Tačiau reikia atsiminti ir tai, kad medžiai auga dešimtmečiais, tad jiems žymiai sunkiau prisitaikyti prie klimato kaitos.
Kas laukia Europos miškų?
Mokslininkai akcentuoja, jog ateityje dėl besikeičiančio klimato mūsų planetos temperatūra kils, gausės kritulių kiekis, dėl to kils didesni bei stipresni potvyniai, taip pat bus žadami ilgesni ir dažnesni sausringi periodai – šie reiškiniai turės ir tiesioginės įtakos medžių augimui. Įspėjama ir apie tai, jog padaugės parazitų ir išplis ligos bei padažnės gaisrai miškuose ir audrų tik daugės ir jos taps vis intensyvesnės. Atliktų tyrimų duomenimis skirtingų Europos miškų laukia skirtingi klimato kaitos scenarijai. Panašu, jog per ateinančius 100 metų vidutinės temperatūros pokyčiai skirsis priklausomai nuo regiono. Airijos ir Jungtinės Karalystės miškams gali tekti prisitaikyti prie 2°C šiltesnio klimato, centinėje Europoje – prie 3°C šiltesnės temperatūros, o taigoje ir kai kuriose Viduržiemio regionuose - net prie 4°C - 5°C prieaugio.
Rūpestis Lietuvos miškais
Pasak Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškininkystės skyriaus vyriausios specialistės Zitos Bitvinskaitės, pastaruoju metu, vykstant klimato kaitai, uraganai, audros, sausros, staigūs temperatūrų ir gruntinio vandens lygio pokyčiai neabejotinai veikė ir veikia miško ekosistemas. Dėl stiprių vėjų didėjantys vėjovartų ir vėjolaužų plotai mažina medynų tvarumą, atsparumą aplinkos veiksniams ir blogina jų sanitarinę būklę – daugėja miško medžių ir ligų kenkėjų pažeidimų, medynuose pamažu vyksta medžių rūšių kaita, dėl ligų ir kenkėjų pažeidimų mažėja vietinių medžių rūšių – paprastojo uosio, paprastosios eglės medynų. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį eglynų Lietuvoje sumažėjo 2,2 proc., uosynų – 1,3 proc., jų vietą užima minkštieji lapuočiai – beržynai (padidėjo 2,4 proc.), juodalksnynai (padidėjo 1 proc.), drebulynai (padidėjo 1,2 proc.).
Minkštieji lapuočiai šalies miškuose užima vis didesnius plotus, tačiau jų skverbimosi į miškus negalima pateisinti vien tik klimato pokyčiais – tam įtakos turi ir ūkininkavimo kokybė, žvėrių, kurių populiacija didėja, pažeidimai.
Specialistės teigimu, siekiant padidinti medynų stabilumą, miškas veisiamas ir atkuriamas mišriais spygliuočių-lapuočių želdiniais ar žėliniais, neplynaisiais kirtimais formuojami įvairiaamžiai ir įvairiarūšiai medynai. Įveisiant mišką ir ugdymo kirtimais jaunuolynuose formuojamos pamiškės, didinama miškų biologinė įvairovė sanitarinei miškų būklei gerinti – veisiami ornitochoriniai (kurių vaisiais minta ir sėklas platina paukščiai) medžiai ir krūmai, biržėse paliekami seni ir stori geriausi medyno medžiai savaiminiam atžėlimui gerinti, kirtimų metu paliekami negyvi medžiai (stuobriai) paukščiams perėti, vykdoma paukščių lizdų apsauga, paliekama negyvoji mediena suirti ir kitos priemonės. Vis plačiau genetiškai vertingų medynų (miško medžių genetiniai draustinių) ir rinktinių medžių miško dauginamoji medžiaga naudojama selekcinės miško sėklininkystės objektams: juose bus renkamos vertingos sėklos ir išauginami kokybiški sodmenys miškams atkurti ir naujiems veisti.
