Beveik penkiolika metų Lietuvoje sklandžiusi legenda, kad „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio nužudymo užsakovas Borisas Dekanidzė 1993 m. rudenį sulaikytas ne Rygoje, kaip buvo iš tiesų, o Jūrmaloje, išlaužta ne iš piršto, rašo „Respublika“.
Šią savaitę „Respublika“ atskleidė „Vilniaus brigados“ vadeivos B.Dekanidzės sulaikymo ir perdavimo Lietuvos policijai aplinkybes. Kai kurios jų buvo netikėtos net aukštiems mūsų pareigūnams, prieš penkiolika metų narpliojusiems kriminalinėmis ir korupcinėmis temomis rašiusio V.Lingio nužudymo bylą.
Saugioji Jūrmala
Tikroji B.Dekanidzės sulaikymo istorija ilgus metus buvo žinoma tik su ja tiesiogiai susijusiems Lietuvos teisėsaugininkams. Į viešumą teprasprūsdavo legenda apie neva įspūdingą Lietuvos specialiosios paskirties dalinio operaciją.
Net aukšti kriminalinės policijos šulai mėgdavę pasakoti istoriją, kad B.Dekanidzė buvo pagrobtas iš banditų kruopščiai saugomos vilos Jūrmaloje. Neva bosas vienmarškinis per stogą ištrauktas tiesiai iš tualeto ir patyliukais pargabentas į Lietuvą.
Tai tebuvo nuotykių filmo vertas mitas, tačiau jame minimas Jūrmalos vardas iš tikrųjų turi tiesioginį ryšį su B.Dekanidze. Šalia Latvijos sostinės Rygos per keliasdešimt kilometrų išsidriekęs Jūrmalos kurortas dar sovietmečiu tapo Rusijos gangsterių ir pramogų pasaulio žvaigždžių pamėgta vieta.
„Vilniaus brigados“ vadeivą sulaikė ir Lietuvai perdavė Latvijos vidaus reikalų ministerijos (VRM) Vyriausiosios policijos valdybos Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus kriminalistai. Jų vadas Sergejus Černionokas „Respublikai“ patvirtino, kad B.Dekanidzė itin mėgo Jūrmalą, kur turėjo net dvi saugias vietas poilsiui ir „verslui“.
„Jūsų girdėti pasakojimai apie B.Dekanidzės sulaikymą Jūrmaloje, matyt, susiję su tuo, kad čia jis nuolat lankydavosi, – teigė S.Černionokas. – Viena jo mėgstamų vietų buvo vadinamieji „septyni liuksai“ – ištaigingi apartamentai kurorto centre, Majoriuose (Lietuvoje ši buveinė vadinama buvusio SSRS vidaus reikalų ministro Boriso Pugo vila – red. past.).
Tačiau kur kas dažniau B.Dekanidzė apsistodavo ne „septyniuose liuksuose“, o buvusiuose Latvijos komunistų partijos Centro komiteto poilsio namuose miesto pašonėje, Vaivarių rajone. Čia buvo gerokai tyliau nei Majoriuose, visada mažiau žmonių. Tuo metu ten buvo nedideli namukai, kuriuos nuo jūros skyrė tik pušys. Šiuos poilsio namus itin mėgo ir tada galingiausios šalyje „Pardauguvos“ grupuotės bosai“.
„Septynių liuksų“ mįslė
B.Dekanidzę asmeniškai sulaikęs S.Černionoko pavaldinys Sergejus Kostiukas taip pat patvirtino, kad nuo kurorto centro šurmulio nutolusiuose Vaivariuose nusikaltėliai jautėsi ne tik ramiau, bet ir saugiau.
„Respublikos“ žurnalistai prieš porą savaičių apsilankė abiejose B.Dekanidzės ir jo sėbrų kadaise pamėgtose Jūrmalos vietose. Vaivariuose radome tik apleistą statybvietę – senieji pastatai čia beveik nugriauti, matyti tik keli statybininkų vagonėliai, bet jokie darbai neverda.
Majoriuose tankių medžių ir krūmų apsuptą didelę betoninę sovietinės architektūros stiliaus vilą vietos žmonės ir šiandien tebevadina „septyniais liuksais“. Toks pavadinimas esą atsiradęs todėl, kad pastate visada buvo septyni ištaigingi apartamentai. Tiesa, kelią prie vilos nurodęs vieno viešbučio budėtojas pridūrė, kad „liuksuose“ visuomet apsistodavo tik rinktinė publika“.
Pravėrę neužrakintus vartus į lapijos nuo pašalinių akių uždengtos vilos kiemą išvydome rusišką užrašą: „Įeiti draudžiama“. Net nespėjus apsižvalgyti iš sargo namelio išlindo, matyt, snūstelėjęs – susitaršiusiais plaukais – vyrukas. Jis demonstratyviai kilstelėjo nudrengto megztinio skverną: prie diržo buvo prisegtas dėklas su pistoletu.
„Čia vaikščioti negalima, tai privati nuosavybė, – perspėjo apsaugininkas. – O, jūs iš Lietuvos laikraščio? Tai juo labiau dinkite iš čia. Fotografuoti taip pat nieko neleisiu, nes dėl to mane išmes iš darbo. Kam priklauso ši vila? Ne jūsų reikalas!“
V.Lingio bylą tyręs 1993-iaisiais Vilniaus miesto prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus tardytojas, o dabar – generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis taip pat pripažino, kad gandai apie B.Dekanidzės sulaikymą ne Rygoje, o Jūrmaloje turėjo tam tikrą pagrindą.
„Jau sulaikius ir perdavus Lietuvai B.Dekanidzę mes į Jūrmalą vežėme žurnalisto žudiką Igorį Achremovą, – sakė G.Jasaitis. – Jis parodymus davė toje vietoje, kur ir gavo įsakymą nužudyti V.Lingį. Kadangi buvo nerimo dėl galimo banditų antpuolio (net ketinome I.Achremovą nuskraidinti į Jūrmalą sraigtasparniu), ta vila buvo išties apsupta specialiojo būrio pareigūnų. Galimas daiktas, kad taip ir atsirado tos legendos“.
1993 m. generalinio prokuroro pareigas ėjęs Artūras Paulauskas taip pat nesistebi, kad B.Dekanidzės sulaikymas siejamas su Jūrmala.
„B.Dekanidzė ten dažnai apsistodavo, nuomojosi ištaigingą vilą. Jis buvo didelis lošėjas, puikus kazino klientas. Gyveno plačiai, ilgai miegodavo, mėgdavo linksmintis jau nuo pat ryto. Jūrmaloje Borisas jautėsi saugiai, toliau nuo mūsų. Latvijoje buvo ir gerokai patikimiau, vietos nusikaltėliai jau turėjo nemažą įtaką valdžios sluoksniuose. Be to, tiesiai į vilą pavaldiniai atveždavo surinktas duokles“, – sakė buvęs generalinis prokuroras.
Bylos epilogas
Lietuvos prezidento Algirdo Brazausko 1994 m. kovo 9-osios dekretu Nr.245 Vyčio kryžiaus V laipsnio ordinu apdovanota visa V.Lingio nužudymo bylą tyrusi pareigūnų grupė.
Aukšto įvertinimo nusipelnė policijos komisarai Aleksandras Alijevas, Jurijus Britovas, Benediktas Lazutka, Vytautas Leipus, Petras Liubertas, Jonas Subačius, prokurorai bei tardytojai Rimantas Grockis, Gintaras Jasaitis, Antanas Klimavičius ir Vaidas Skirmantas.
Latvijos VRM Vyriausiosios policijos valdybos Kovos su organizuotu nusikalstamumu skyriaus vadovas pulkininkas leitenantas S.Černionokas po B.Dekanidzės sulaikymo operacijos gavo visas įmanomas nuobaudas.
Nepraėjus nė dešimčiai mėnesių aštuoniolika rinktinių skyriaus karininkų su vadu priešakyje buvo atleisti iš darbo.
Iki šių metų spalio 10-osios Lietuvos prezidentai įvairiais ordinais ir medaliais apdovanojo 78 Latvijos gyventojus. Nė vieno S.Černionoko skyriaus karininko pavardės šiame sąraše nėra.
„Žinau, kad lietuvius prezidentas apdovanojo, – buvo labai malonu išgirsti, kad mūsų kolegos iš Vilniaus taip aukštai įvertinti“, – apie ordinus ir medalius „Respublikai“ sakė S.Černionokas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija 1994 m. lapkričio 10 d. B.Dekanidzę nuteisė išimtine – mirties bausme. Nuosprendis įvykdytas 1995 m. liepos 12-ąją.
Julius Girdvainis
