Profesorius Mečislovas Jučas gimė Vabaliuose, Baisogalos valsčiuje, baigė Vilniaus universitetą, didelę dalį savo profesinio gyvenimo praleido Lietuvos istorijos institute. Apgynęs dvi daktaro disertacijas, kurių viena vėliau buvo nostrifikuota suteikiant habilituoto humanitarinių mokslų daktaro laipsnį, 1976 m. tapo Vilniaus universiteto profesoriumi. Jo mokslinis kelias, prasidėjęs prieš daugiau nei 60 metų, nebuvo lengvas, nes Profesorius sau kėlė ambicingus tikslus – pažinti ir dalytis su visuomene moksline patirtimi apie Lietuvos valstybės raidą bei lietuvių tautos savimonę.
Dėl to jis drąsiai polemizavo su kosmopolitais, siekusiais išstumti iš universiteto auditorijų Lietuvos istoriją kaip savarankišką discipliną, bei nedvejodamas gynė Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytautą nuo kai kurių istorikų nepadorių epitetų. 1999 m. Prezidentas Valdas Adamkus įvertino Profesoriaus nuopelnus Lietuvos mokslui ir kultūrai apdovanodamas jį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Mečislovas Jučas buvo tylus, bet karštas Valdovų rūmų tyrimų ir atkūrimo idėjos bei projekto šalininkas bei rėmėjas. Būdamas autoritetingas ir vienas reikšmingiausių mūsų šalies istorikų, jis prisidėjo prie įvairių Valdovų rūmų muziejaus leidybos projektų ir kaip daugybės „bestselerių“ autorius, ir kaip redakcinių kolegijų narys, o kaip konsultantas ir ekspertas įvairiais klausimais talkino ir atkuriant Valdovų rūmus.
Jo šviesią asmenybę plačiajai visuomenei visada primins Valdovų rūmų muziejui patikėti išleisti leidiniai ir ypač – „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Istorijos bruožai“ (trys leidimai), „Vytautas Didysis“ (du leidimai), „Žalgirio mūšis“, „Senoji Lietuva. Istorijos aktualijos“ etc., o taip pat – muziejaus bibliotekai dovanotas asmeninis bemaž 1,5 tūkst. knygų rinkinys, kurio dalis priklausė žymiam tarpukario Lietuvos bei išeivijos istorikui, garsiosios „Lietuvos istorijos“ redaktoriui, profesoriui Adolfui Šapokai (1906–1961).
Valdovų rūmų muziejaus bendruomenės atmintyje profesorius Mečislovas Jučas visada išliks kaip iškili asmenybė, aktyvus Lietuvos mokslo ir kultūros gyvenimo dalyvis, žmogus, daug prisidėjęs prie savo gimtosios šalies praeities, dabarties ir ateities.
Reiškiama nuoširdžia užuojauta dėl šios netekties velionio dukteriai Aurelijai ir jos šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visai mokslo ir kultūros bendruomenei. Šviesus atminimas telydi Jo vardą ir visus prasmingus darbus.
