„Nesinori daryti dar vieno audito dėl audito, mano manymu, tegul buvusi ministrė ir buvęs vadovas tarpusavyje išsiaiškina kas buvo kaltas ar nekaltas“, – spaudos konferencijos metu antradienį sakė V. Kondratovičius.
„Mano ir naujo PAGD (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – BNS) vado aiški vizija ir aiški pozicija, kad PAGD imasi iniciatyvos ir jau pradėjo darbus, kurie veda, kad jau 2027 metais atsirastų ta sistema, pradėtų veikti ir atitiktų geriausius pavyzdžius, kurie yra naudojami“, – kalbėjo jis.
Valstybės kontrolei pirmadienį paskelbus, kad gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos atnaujinimas atsilieka dvejais metais, praėjusią kadenciją Vidaus reikalų ministerijai (VRM) vadovavusi Agnė Bilotaitė LRT radijui sakė, kad minėti iššūkiai buvo susiję su Saulius Greičiaus kompetencijų ir proaktyvumo stygiumi. Dėl to A. Bilotaitė jo nepaskyrė vadovauti departamentui antrai kadencijai.
Tuo metu buvęs ugniagesių vadas Saulius Greičius antradienį BNS teigė, kad buvusios ministrės komentarai neatitinka tikrovės.
S. Greičius taip pat sako, kad PAGD nebuvo skirta pakankamai lėšų naujai perspėjimo sistemai nupirkti, todėl už Valstybės kontrolės vertintą sumą atlikti palaikymo darbai, dalį pinigų sutaupius ir nukreipus kitoms reikmėms.
Jis teigė esąs nustebęs dėl A. Bilotaitės teiginių, nes jam einant pareigas tuometinė ministrė PAGD vadovo darbą kasmet vertino labai gerai.
Po Valstybės kontrolės išankstinio tyrimo išvadų VRM paskelbė, kad perspėjimo sistema pradėta modernizuoti, o šie darbai bus baigti 2027-aisiais.
Ministerija numato, kad sistemos atnaujinimui reikės apie 5,88 mln. eurų, o modernizavimo darbai bus baigti 2027-ųjų paskutinį ketvirtį. Minėtos investicijos bus skirtos technologijų atnaujinimui, sistemos patikimumo didinimui ir centralizacijos užtikrinimui.
„Mes tų pinigų ieškosim, žiūrėsim ir planuosim, bet savo viziją turime. (...) Kol kas mes esame priešprojektinėje pasiruošimo stadijoje, esame prie pabaigos su specifikacija, kuri numato, ką reikia ir kaip reikia padaryti, po to bus paskelbtas konkursas ir PAGD tuo klausimu dirba“, – kalbėjo V. Kondratovičius.
„Mes matome, kad dabartinė sistema veikia, ji turi trukdžių, paskutiniai perspėjimai vyko sklandžiai, (...) bet visgi ta nauja sistema turės pakeisti ir įnešti naujų galimybių, kurios padėtų operatyviau, aiškiau ir daugiafunkciškai siųsti pranešimus apie bet kokius įvykius“, – teigė jis.
VRM perspėjimo sistemą taip pat ragina įtraukti į kritinės infrastruktūros sąrašą, kas užtikrintų reikiamą dėmesį sistemos saugumui, patikimumui ir techninei priežiūrai. Apie tokį poreikį ministerija skelbė dar šių metų sausį.
Valstybės kontrolės audito išankstinis tyrimas parodė, kad siekiant užtikrinti gyventojų perspėjimo sistemos kibernetinį saugumą ir patikimą veikimą, 2023–2025 metais PAGD buvo skirta 2,9 mln. eurų, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams šie darbai dar nepradėti.
Pasak Valstybės kontrolės, 1,8 mln. eurų arba 95 proc. sistemos atnaujinimui 2023–2024 metais skirtos sumos, pritarus VRM, buvo perskirstyta PAGD darbuotojų socialinio draudimo įmokoms dengti, išeitinėms išmokoms ir kitiems poreikiams.
Be to, 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotą sistemą, kuri leistų vienu metu aktyvuoti sirenas, todėl kyla rizika, kad gyventojai nebūtų perspėti nedelsiant.
Auditoriai taip pat nustatė, kad kilus pavojui priedangose trūktų vietos apie 361 tūkst., o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 200 tūkst. gyventojų, per 91 proc. priedangų nepritaikytos žmonėms su negalia.
Atsižvelgdama į šias pastabas VRM kitąmet numato tobulinti krizių valdymo ir civilinės saugos teisinį reglamentavimą.
Ministerija pažymėjo, kad siekiant stiprinti priedangų atsparumą, investicijoms į priedangas šiemet savivaldybėms skirta 15,9 mln. eurų, už šias lėšas bus modernizuota daugiau nei 380 priedangų.
Kaip skelbė Valstybės kontrolė, iki 2030-ųjų suplanuota skirti 27,5 mln. eurų kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimui reikiamomis priemonėmis ir 77 mln. eurų – priedangų įrengimui.
VRM duomenimis, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 tūkst. 453 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,5 mln. žmonių – tai sudaro 54 proc. šalies gyventojų. 28 savivaldybės jau turi pakankamai priedangų, o 32 dar susiduria su jų trūkumu.
Lietuvos miestuose priedangų turi pakakti bent 60 proc., o rajonų savivaldybėse – 40 proc. gyventojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
