Kokios yra kitų metų ekonomikos ir inovacijų prognozės, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Gruodžio pradžioje surengtoje spaudos konferencijoje pristatėte tris pažangiausius verslo sprendimus dėl oro grėsmių, minėjote, kad pirmojo prototipo būtų galima sulaukti vasario mėnesį. Ar šiuo metu turite kokių nors naujienų, galbūt kas nors pasikeitė?
E. Grikšas: Gruodžio pradžioje iš 35 pateiktų paraiškų atrinkome 3 konsorciumus, kurie yra arčiausiai praktinio įgyvendinimo. Nors buvo ir daugiau stiprių paraiškų, šios trys laimėjo pirmąjį konkurso etapą pagal mūsų paskelbtą 1 mln. eur. vertės kvietimą.
Svarbu pabrėžti, kad valstybė sureagavo žaibiškai: Ekonomikos ir inovacijų ministerija per 24 valandas suformavo visiškai naują technologijų ir inovacijų programą bei užtikrino finansavimą. Mes pasitikime savo verslu ir inovatoriais, o verslas į šį kvietimą aktyviai atsiliepė.
Atrinkti trys konsorciumai yra „Teltonika“, „IT Logika“ ir „Dangaus šviesos“ – jų sprendimai iš dalies persidengia, o iš dalies papildo vienas kitą. Šiuo metu su šiais sprendimais toliau dirba ekspertų komanda, sudaryta iš Inovacijų agentūros, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vidaus reikalų, Krašto apsaugos ministerijų atstovų.
Mūsų įsipareigojimas – suteikti neribotą testavimo aplinką, o vėliau valstybė sukurtą produktą įsigis. Išlieka ambicingas planas iki vasario mėnesio turėti veikiantį prototipą, o kai kurie pateikti sprendimai jau dabar yra pasiekę 80 proc. užbaigtumo lygį. Konsultavausi su Pietų Korėjos, Izraelio bei Vokietijos gynybos ir aerokosmoso sričių partneriais – tokio paruošto produkto rinkoje kol kas nėra.
Kada galėtume tikėtis galutinio produkto? Ar esate nusistatę konkretų terminą?
E. Grikšas: Vidaus reikalų ministerija lygiagrečiai vykdo konsultacijas dėl inovatyvių ar prekybinių pirkimų, kad būtų užtikrintas sukurtos sistemos veikimas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užduotis yra pasiekti veikiantį prototipą bei paruošti įmones masinei gamybai, užtikrinančiai mūsų oro erdvės apsaugą – vasario mėnuo išlieka atraminiu tašku.
Šiandien tai yra balionai, rytoj gali būti dronai ar kitos grėsmės, todėl šie trys konsorciumai žengia pirmą žingsnį kuriant vieną pažangiausių oro gynybos sistemų Europoje.
Kalbant apie nacionalinį saugumą, jūsų ministerija taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Kokie šiuo metu yra prioritetai šioje srityje, žvelgiant į užsienio investuotojus ir ateities perspektyvas?
E. Grikšas: Pirmiausia grįžtame prie gynybos ir saugumo pramonės politikos formavimo, kartu su Finansų ministerija dėliojame institucinę sąrangą. Kalbant apie investuotojus, dinamika pasikeitė – didžioji jų dalis yra iš gynybos sektoriaus.
Neseniai pasirašėme susitarimą dėl „Leopard“ tankų surinkimo investicijos, vyksta „Rheinmetall“ projektas, dėl kito projekto pasirašėme memorandumą, tačiau tai ne vienintelė sritis. Ekonomikos ir inovacijų ministerija turėjo paskelbti žinią apie vieno didžiausių Nyderlandų bioekonomikos žaidėjų „Royal Cosun“ investiciją Lietuvoje – jie gamina proteiną iš augalinių produktų bei įvairius pašarus.
Nors investicijos dydžio ir darbo vietų skaičiaus dar negaliu atskleisti, tai didelis laimėjimas, rodantis Lietuvos patrauklumą rinkai. Gynybos srityje mūsų stiprybė yra nišiniai sprendimai: dronai, antidronai, radarinės sistemos, optiniai taikikliai bei naktinio stebėjimo sistemos, kurios reikalingos NATO tiekimo grandinėms. Mūsų tikslas – skatinti vietinę pramonę plėstis ir diegti inovacijas, kartu dirbant su užsienio investuotojais.
Prieš porą mėnesių buvo kalbama, kad užsienio investicijų Lietuvoje sumažėjo. Koks požiūris į Lietuvą vyrauja dabar?
E. Grikšas: 2025 metų pirmąjį pusmetį iš tiesų buvo stebimas drastiškas investicijų mažėjimas, tačiau dabar situaciją keičia keli veiksniai. Nuo lapkričio 1 dienos įsigalioję įstatymų pakeitimai gerokai pagreitino administracines procedūras.
Dabar stambaus projekto procesas – nuo sutarties pasirašymo iki veikiančios gamyklos – gali užtrukti tik iki devynių mėnesių. Tai viena patraukliausių sąlygų visoje Europoje. Taip pat taikome subsidijų priemones, nes investuotojams svarbi tiek finansinė parama, tiek veiklos greitis.
Lietuva vėl grįžta į žaidimą ir yra konkurencinga valstybė. Šiuo metu vyksta diskusijos su daugiau nei dešimčia potencialių investuotojų. Minėta įmonė „Royal Cosun“ įsikurs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje nors kaimyninės šalys – Latvija, Estija, Lenkija – taip pat kovoja dėl tų pačių investuotojų, šiandien Lietuva geba pasiūlyti konkurencingiausias sąlygas.
Neseniai pristatėte Lietuvos ekonomikos transformacijos planą, kuriame numatoma, kad iki 2030 metų kas antra darbo vieta Lietuvoje kurs aukštą pridėtinę vertę. Kokios yra šio plano kryptys?
E. Grikšas: Mūsų subalansuotas ekonomikos augimo planas remiasi 3I principu: Inovacijos, Investicijos ir Institucijos.
Inovacijos apima tiek pramonės transformaciją, tiek viešąjį sektorių. Investicijų srityje siekiame, kad ne mažiau kaip 30 proc. jų būtų nukreipta į regionus, jog augtų ne tik didieji miestai. Institucijų dalyje svarbiausias tikslas – sukurti „vieno langelio“ principu veikiantį valstybės langelį.
Tai reiškia, kad verslas dokumentus teiktų tik vieną kartą, o valstybė veiktų proaktyviai, pavyzdžiui, pati inicijuotų leidimų pratęsimą. Seimas jau patvirtino biudžetą, vyriausybė – priemonių planą, tad iki sausio vidurio turėsime konkrečius veiksmus 3I planui įgyvendinti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
