Apie tai, kiek kils kainos, mokesčiai ir algos, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas ir Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Algirdas Sysas.
Gerbiamas Mariau, įvertinkite, kaip atrodo bendras vaizdas, kaip atsiliepia mūsų Lietuvos ekonomikai, ir ar jūs įtikina, kad visos šios lėšos bus panaudotos tikrai grynai gynybai?
M. Dubnikovas: Atsakymas labai paprastas – ne visos lėšos bus panaudotos gynybai, nes tai yra neįmanoma. Klaidos yra įmanomos visada, ir tam tikras procentas klaidų visą laiką būna. Tai po metų, po 2 ir po 10 mes įvertinsime, kaip Tėvynės labui dirbo mūsų ne tik pozicija, bet ir opozicija, ir visi kiti.
Kaip paveiks ekonomiką šios lėšos? Jos paveiks labai teigiamai. Aš manau, kad būtent šių lėšų atsiradimas Europos Sąjungoje visų pirma gali būti vienas iš variklių, kuris pajudins Europos Sąjungos ekonomiką į priekį, nes mes matysime fabrikų steigimąsi, mes matysime pramonės steigimąsi, mes matysime pagaliau poligonų steigimąsi ir panašiai.
Dabar, kas liečia pačią Lietuvą tiesiogiai, tai aš siūlyčiau susimąstyti apie skaičius, kuriuos mes dažnai naudojame – 5 tūkst. vokiečių brigados atvažiavimas – tai yra 5 tūkst. karių, tada 5 tūkst. sutuoktinių ir 5 tūkst. vaikų, galbūt net potencialiai daugiau, 5 tūkst. šuniukų ir kačiukų, kurie bus tose šeimose ir mes gauname naujus Druskininkus, kuriuos mes turėsime pasistatyti tam, kad apgyvendinti visus šiuos žmones – čia yra esmė.
Čia yra investicija į Lietuvos plėtrą ir milžiniškos lėšos, kurios bus statyboms. Aišku, bus neigiami efektai – statybos brangs, nekilnojamas turtas brangs ir panašiai, čia tik vokiečių brigados efektas. Dabar, kas liečia lietuvių plėtros klausimus, tai ir vėl viskas ant viršaus ir papildomai, čia yra ne tik išlaidos, ir sakykime, gynybos išlaidos yra tik nuostoliai.
Tai yra indėlis į lietuvišką ekonomiką, kuri augs artimiausius kelis metus. Tik problema yra tame, kad mes turėsime labai puikius 2026–2027 metus ir turėsime, politikams vėlgi, kalbant apie biudžetus, iššūkius po 2027 metų, kai baigiasi Europos Sąjungos biudžeto skirstymas ir mes turėsime naują programą, kur bus pinigų sumažėjimas, čia matau riziką.
Bet 2026–2027 metai tikrai pagal biudžetą turėsime pakankamai puikius. Biudžetas yra sodrus, jis yra toks dosnus. Mes skolinamės, mes mokame daugiau palūkanų, bet ateityje bus matyti.
Ar nėra rizikos, kad užmojis per didelis? Ir ar teisingai suprantame, kad poveikį realiai pajustume ne kitais metais, o tik po 2027-ųjų?
M. Dubnikovas: Didžiausios rizikos kyla po 2027-ųjų dėl dviejų priežasčių – tai yra, bent pagal tai, ką žinome, tai visų pirma yra gynybos biudžetai 2026–2027. Aš manau, kad vyriausybės bus neišvengiamai prispaustos leisti labai daug pinigų.
Gynybos biudžete yra trys dedamosios – viena dedamoji yra ginkluotė, antra dedamoji yra gelžbetonis – visi pastatai, keliai ir panašiai, ir trečioji dedamoji yra personalas, tai čia reikės investuoti į šias tris dedamąsias.
Dvi dedamosios lieka Lietuvoje, tai yra pastatai ir personalas. Dabar kitais metais mes pradedame su pensijų reformos antros pakopos išdraskymu, kur vėl keli milijardai pinigų pateks į ekonomiką. Tai yra blogas efektas šiaip paėmus ilguoju periodu, bet trumpuoju periodu tai bus geras efektas, dėl to, kad tai įkels ekonomiką.
Tas projektas trunka nuo 2026 iki 2027 metų, ir didžiausią riziką matau 2028–2029 metais, bet iki tol mes turime pamatyti, kas iki tol nutiks. Ką mes turėsime, kokius skaičius turėsime, kokią pramonę turėsime.
Dabar kitos rizikos, kurias mes turime, tai yra stojanti pramonė, vienas, ir antras – nulinės investicijos iš užsienio. Čia yra labai didžiulė bėda, ką vyriausybės atstovai turi nuveikti ir tiesiog vėl užkurti investicijų pritraukimą į Lietuvą. Lietuvos iš tiesų nebijoma, bet investicijos yra sustojusios.
Gerbiamas Algirdai, atliepkite būtent paskutines frazes: ką darysite, kad pritrauktumėte investicijas?
A. Sysas: Aš manau, kad investicijos šiek tiek sustojo ir dėl to, kas vyksta Ukrainoje. Manau, čia visoje pasienio zonoje tai akivaizdu, kad joks investuotojas, kuriam vis iš įvairių radijo ir televizijos kanalų kalbama apie tai, kad Vilnius gali būti sekanti sostinė, kurią sugalvos rusų okupantas užimti, tai, aišku, tas pristabdo.
Manau, kad jeigu visgi bus pasiektas kažkoks karo sutarties nutraukimas Ukrainoje, gal tas atsilieptų teigiamai į investicinį klimatą. Manau, kad vidinis pramonės vystymasis turbūt yra ta galimybė, kada mes kalbame su kariniu mobilumu ir karinės pramonės gamyba, nes, kaip pavyzdys, tas pats „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą ir sukuria ir darbo vietas, ir gamybą, kuri pritraukia žmones, mokesčius.
Aišku, kad vyriausybės planuose yra pritraukti investicijas, bet kokį kelią pasirinks, aš negalėčiau pasakyti.
Biudžete atsirado pinigų melioracijai, ir čia daug kas iš to netgi ir pasijuokia, nes tai buvo Aušriečių su Remigijaus Žemaitaičio idėja. Kodėl atsirado tai biudžete?
A. Sysas: Aš juokauju, kad kai manęs klausia kas labiausiai augo kitų metų biudžete, sakau, kad melioracija, nes pernai šiais metais jai buvo skirta nulis, tai augimas yra 100 proc., 15 milijonų.
Aš manau, kad nematyti, kad visgi Lietuva yra ne tik pramonės kraštas, bet ir žemdirbių kraštas, ir gyvulius auginame, ir grūdines kultūras, ir kitas daržoves auginame žemėje, ir Lietuvoje yra pakankamai daug melioruotų pievų ir laukų.
Jų palaikymui šie pinigai būtini, juo labiau kad, šių metų biudžete nuėjusi vyriausybė neskyrė nei vieno cento.
Iš tikrųjų matome, kad tikrai pakils ir algos daug kam iš dirbančių žmonių, bet gyventojai vis tiek pastebi, kad ir maisto kainos kyla, ir paslaugų kainos tikrai nekrinta. Ką galėtumėte paprognozuoti kitais metais?
M. Dubnikovas: Pagal tai, kas yra biudžete, tai kainos didės, be abejo, bet pajamos didės daugiau. Visų pirma, pensijos ir visų antra, minimalūs atlyginimai didės daugiau negu kainos. Lygiagrečiai, vidutinės pajamos taip pat augs aukščiau negu didėjančios kainos – tiek Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje galima konstatuoti, kad su infliacija mes neturime problemos, nes ji didėja 2–3 proc., o Lietuvoje turėtų būti apie 3,5 proc., tai pajamos vidutiniškai augs apie 8,5–8,9 proc., tai tikrai tame problemos nėra. Tik klausimas kyla, kaip pavasarį ateinančiais metais jūs nueisite pas darbdavį ir paprašysite savo atlyginimo. Jeigu sugebėsite tai padaryti, tai bus gerai.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
