Siūlomais pakeitimais siekiama, kad lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant pajamas, gautas pardavus su šia veikla susijusį turtą.
Anot projekto rengėjų, šiuo metu nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti tvarka numato atskirus pajamų mokesčio tarifus žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamoms, tačiau aiškiai nedetalizuoja, kaip šios nuostatos turėtų būti taikomos su žemės ūkio veikla nesusijusioms pajamoms.
Jei projektas bus priimtas, nuo naujų metų 15 proc. GPM tarifas galios pajamoms iš žemės ūkio veiklos iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (maždaug 138 tūkst. eurų), o 20 proc. tarifu bus apmokestintos pajamos virš minėtos ribos.
Žemės ūkio veiklos pajamos nebūtų įtrauktos į kitas pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. mokesčio tarifai.
Kartu, įvertinant tai, kad pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikomi atskiri tarifai, siūloma numatyti atskirą joms taikomo mokesčio kredito apskaičiavimo mechanizmą, išlaikantį minimalią 5 proc. efektyviojo tarifo ribą metinėms pajamoms neviršijančioms 20 tūkst. eurų ir 15 proc. ribą pajamoms išaugus iki 35 tūkst. eurų.
Taip pat būtų patikslinta šioms pajamoms tenkančių leidžiamų atskaitymų ir mokestinių nuostolių pripažinimo tvarka.
Projektą svarstę Kaimo reikalų bei Biudžeto ir finansų komitetai jam pritarė, anksčiau išvadą pateikęs Ministrų kabinetas minėtus Seimo narių siūlymus taip pat palaiko.
ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc., tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą ir šiuo metu galiojantį sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą.
Seimas birželį priimdamas mokesčių reformą taip pat nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.
Visi mokestiniai pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.
