Šia aktualia tema TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir politologas Vladimiras Laučius.
Šią savaitę pagyrėte premjerę Ingą Ruginienę už jos užsienio politiką Baltarusijos ir JAV reikalų atžvilgiu, bet nepagyrėte užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio. Kodėl?
Na, aš mačiau premjerės pastangas. Iš tikrųjų, ji tas pastangas dėjo, ne kažkaip lozungais ir įrašais socialiniuose tinkluose, bet pasikvietė specialųjį pasiuntinį Johną Cole'ą.
Su juo susitiko Vilniuje, turėjo vakarienę ir natūralu, kad į darbotvarkę pasiūlė kelis Vilniuje aktualius klausimus. Tai yra mūsų vežėjų klausimą ir mus atakuojančių balionų klausimą.
Ir, iš tikrųjų, manau, kad tą savo matymą specialiajam pasiuntiniui pardavė, nes jis vėliau susitiko Minske, buvo išlaisvinta daug opozicijos lyderių, aktyvistų ir buvo pozityvių žinučių, kurios yra tik žinutės.
Pasižiūrėsime, kaip jos veikia praktikoje, bet aš manau, kad vien tas pokalbis, atvykimas jo į Minską, pokalbis ir tiesiog vėliau sekantys veiksmai duoda tam tikrą prielaidą, kad ta situacija pajudės iš mirties taško.
Amerikiečiai nori šiek tiek atlaisvinti dalykus santykiuose su Baltarusija, kalbant ir apie kalio trąšas, kurioms nuima sankcijas, tranzitą galimai per Lietuvą, bet mūsų užsienio reikalų ministras skelbia, kad kaip tik prašys Europos Sąjungos sugriežtinti sankcijas Baltarusijai. Ar mūsų užsienio reikalų ministro užsienio politika atitinka socialdemokratų partijos užsienio politikos nuostatas?
Na, šiek tiek yra tokių disonuojančių žinučių. Pripažinkime, kad mums JAV yra labai svarbus strateginis partneris už Atlanto. Mums svarbu ir mes siekiame ir, ačiū Dievui, kad tas įvyko – tęsiama amerikiečių karių dislokacija Lietuvoje.
Mes tam tam tikras ir sumas numatę jų išlaidų dengimui, tai svarbu juos turėti čia. Mes lygiai taip pat norime, kad Vašingtonas girdėtų mus ir mūsų problemas dėl instrumentalizuotos migracijos, kuri vyko iš Minsko pusės, iš Baltarusijos pusės dėl balionų, dėl tų vežėjų.
Ir kai mes prašome pagalbos, į mūsų pagalbos prašymą diplomatiniais kanalais atsiliepiama, mes turbūt turime nepamiršti ir kokie yra Vašingtono arba D. Trumpo administracijos siekiai, kurie buvo deklaruoti angliškai, buvo pasakyta „We want to peel Belarusia from Rusia“. Kitaip tariant, norim atplėšti ir, aišku, kai kurie dalykai mums jau girdėti, ar ne?
Bet aš manau, kad užsienio politikoje nėra viskas tiktai juoda ir balta, ir mes prašydami kažko turime girdėti, kokie yra D. Trumpo administracijos siekiai ir nebandyti jiems oponuoti arba jų nuneigti.
Bet bandome nuneigti, jeigu mes prašome Europos Sąjungos griežtinti sankcijas Baltarusijai, o užsienio reikalų ministras sako: taip, prašome ir prašysime toliau...
Na čia, aš manau, buvo labai teisinga patyrusio diplomato Deivido Matulionio pastaba pasakyta. Aš, be to, kas buvo pasakyta, dar ir pridėsiu, kad buvo pasakyta, jog ateis laikas, kai Lietuva ir Europos Sąjunga turės spręsti ir peržiūrėti, arba nagrinėti sankcijų klausimus. Bet ateis laikas, buvo pasakyta...
Aš noriu pridurti, kad turbūt tas laikas dar neatėjo, bet nukirsti, kad ne, tai yra ne tema, tai yra tabu... Aš manau, kad tai yra per radikalu diplomatiniais būdais naudoti tokią retotiką.
Toliau kursto viešas aistras žiniasklaidos su jumis susieta įmonė „Fegda“. Štai vakar krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas parašė, kad tai įmonei derantis su Krašto apsaugos ministerija dėl užsakymų nereikėjo patikimumo kriterijaus atitikti. Šiandien Laurynas Kasčiūnas sako, kad meluoja ministras ir tuoj aiškinsis komitete ir panašiai... Tai kodėl meluoja ministras, jeigu meluoja?
Na, aš vis tik tikėčiau ministro pozicija. Aš tikiu, kad jisai įsigilinęs, chronologiškai pasakė, netgi tie reikalavimai, tiesą sakant, ne šito ministro sugalvoti, o buvusio ministro L. Kasčiūno...
Dalis pilietiškai aktyvių žmonių pastaruoju metu piktinasi ir protestuoja dėl to, kad valdantieji, kaip jie sako, varžo žodžio laisvę LRT. Kodėl jūs varžote žodžio laisvę LRT?
Ne, aš manau, kad mes nieko jos nevaržome. Aš manau, kad emocijų labai daug šitame fone, bet kokia argumentuota diskusija nevyksta. Dabar vyksta tokia ad hominem, ta prasme: „Jūs man nepatinkat, aš jums nepatinku ir mes jau nebekalbame. Kokie jūsų argumentai, kokie mano argumentai?“
Na, dabar viskas yra toks emocinis fonas ir galinėjimasis, kas ką... Liepsnoja laužai ir klausimas, kas ant jų degs? Plius, ta retorika tokia keistoka, ar ne?
Eisiu iki galo... Tai nežinau, aš manau, kad Seimas, parlamentas irgi darys viską, kas jų valioje, kad priimti sprendimą. Finale, kur susitiksime: ar bus galutinis sprendimas, nes galas ir sprendimas, ar sprendimo galas, tai aš nežinau, kuris scenarijus pasitvirtins, bet ta situacija nenormali.
Norėtųsi kažkaip to tuščio lapo, naujo starto, normalizavimo...
Į žodžio laisvę jūs nesikėsinate?
Tikrai ne, tikrai ne... Čia juk yra, manau, kad visiškos klišės, ar ne? Vengrija, Lenkija, dar kažkas čia ateina, atims, užims, jokio atstovo nei „Nemuno aušra“, nei socialdemokratai LRT taryboje neturi, mes neturėsim įtakos. LRT taryba pati nuspręs, ar atleisti ką...
Visą TV3 Žinių „Dienos komentarą“ žiūrėkite straipsnio viršuje.
Dulkinti Lietuvius per mokesčius.
Nr. 2 Čiulpti sinkės varpą.
