Ministras Gentvilas: Lietuvoje vis labiau jaučiame klimato krizę

Seimas priėmė svarstyti Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės projektą.

Jis nustato, kaip iki 2050-ųjų Europa taps klimatui neutraliu žemynu ir kokie pasikeitimai siekiant sumažinti taršą iki 2030–2040 metų numatomi žemės ūkyje, transporte, energetikoje, tvarkant atliekas, pramonėje bei gyventojų būstuose.  

Už Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės  svarstymą Seime balsavo 110 parlamentarų, o susilaikė 10.  Toliau Seime ji bus svarstoma birželio 29 dieną.

Pristatydamas dokumentą Seimui, aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad  Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkė parodys, kaip Lietuva sugebės pasikeisti, kad nebenaudotų iškastinio kuro.   

„Gyvename klimato krizėje, ji vis labiau pradeda jaustis ir Lietuvoje. Žemdirbiai tai pajunta per sausras ar stichines lijundras, išsibalansavusias žiemas ir vasaras. Mokyklos neparengtos itin karšiems sezonams. Lietuva irgi pradėjome jausti klimato kaitą. Pastarieji penkeri metai Lietuvoje kiekvieną kartą mušė šilčiausius visų metrologinių stebėjimų per istoriją laikotarpius“, – sakė S. Gentvilas.

Europos Komisija (EK) iškėlė ambicingus tikslus iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas 55 proc.  

S. Gentvilo teigimu, Lietuvoje skirtingi sektoriai turėtų skirtingais dydžiais sumažinti keliamą taršą.

Jis pripažino, kad  žemės ūkis yra „mažiausiai išauginęs emisijas nuo 2005 metų“. 

„Iš esmės žemės ūkyje reikia kalbėti apie vieną vienintelę priemonę, tai yra septintadaliu sumažinti azoto trąšų naudojimą ir žemės ūkyje 11 proc. emisijų sumažinimas bus pasiektas“, – aiškino S. Gentvilas.

Pasak jo, daugiausiai teks mažinti transporto priemonių keliamą taršą.

„Transporto sektoriuje emisijos yra tiesiog iššovusios į viršų ir reikia būti realistais: turint automobilių ūkį, kuris yra dešimties, penkiolikos metų senumo, tikrai nepersodinsime žmonių į elektromobilius. Tikslas turėtų būti dvigubas: vienas – persodinti į viešąjį transportą ten, kur įmanoma. Antras – paskatinti lietuvius pirkti trečdaliu mažiau taršius automobilius“, – planus dėstė ministras. 

S. Gentvilo teigimu, aplinkos taršos leidimais dabar prekiauja apie 90 naftos perdirbimo gamyklų, trąšų perdirbimo, stiklo, cemento fabrikų, energetikos bendrovės, perkančios aplinkos taršos leidimus Europos biržose. 


Rašyti komentarą...
J
Janina
2021-06-09 07:19:14
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaip galima jaust klimato krize? niekaip negaliu suprast,
Atsakyti
0

P
Patarimas
2021-06-08 17:30:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ar jau pinigų gentviliukas pritrūko statybom? Tėveli pakratyk už pageltunijusios nua dūmų barzdos, pasakys, kaip galima rasti lenvu pinigų, jis turi patirties, senas lapinas
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų