„Mes šiandien nekalbame apie kažkokį dislokavimą, perdislokavimą ar kitus veiksmus. Mes kalbame pirmiausia apie atgrasymo galimybę. Tai reiškia, kad jokie įstatymai nedraustų mums pasinaudoti visa įmanoma gynybine galia. Čia yra svarbiausias momentas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Kaunas.
Pasak ministro, Lietuva, būdama NATO nare, turėtų turėti galimybę naudotis visomis Aljanso suteikiamomis saugumo priemonėmis.
„NATO yra branduolinis aljansas. Lietuva yra NATO narė. Mes, kaip visateisė narė, investuojanti į savo saugumą, turime užsitikrinti visas galimybes apsisaugoti. Branduolinis ginklas yra viena iš tų galimybių“, – pabrėžė R. Kaunas.
Anot jo, politikų užduotis yra pašalinti galimas teisines kliūtis, o konkretūs kariniai sprendimai būtų priimami vėliau.
„Kaip techniškai tai bus įgyvendinta, jau yra kariuomenių vadų susitarimo reikalas. Mūsų, kaip politikų, darbas – suteikti visus įmanomus įrankius mus apginti, jeigu to reikės“, – kalbėjo ministras.
„Kalbant apie 137-ojo Konstitucijos straipsnio keitimą, pirmiausia turime kalbėti apie aiškų atgrasymo signalą“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie nuogąstavimus, kad galimybė Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą galėtų paversti šalį didesniu Rusijos taikiniu, R. Kaunas su tokia pozicija nesutiko.
„Girdžiu pasisakymus, kad mes tapsime didesniais taikiniais. Gerbiamieji, mes esame, kaip ir visos NATO valstybės, taikiniai agresoriui, šiuo atveju konkrečiai Rusijai“, – aiškino ministras.
Pasak jo, Lietuva jau dabar yra šalia Rusijos strateginės ginkluotės, dislokuotos Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje.
„Todėl (mes – ELTA) labiau taikiniais būti negalime. Mes kaip tik reaguojame į Rusijos agresiją, Rusijos sukeltą karą ir stengiamės turėti visus įmanomus įrankius apsisaugoti“, – teigė R. Kaunas.
Ministras pabrėžė, kad svarstymai dėl Konstitucijos keitimo yra atsakas į pasikeitusią saugumo situaciją.
„Jeigu Rusija nebūtų pradėjusi karo Ukrainoje, turbūt ir tokių svarstymų, kokius turėsime šiandien, neturėtume“, – sakė jis.
Kalbasi su Prancūzija ir Jungtine Karalyste
R. Kaunas taip pat patvirtino, kad Lietuva su Prancūzija ir Jungtine Karalyste kalbasi dėl papildomų saugumo garantijų, tačiau konkretesni sprendimai galėtų būti priimami tik atsižvelgiant į Lietuvos teisinį reguliavimą.
„Su prancūzais mes kalbamės, su britais mes kalbamės. Ar tai pavadinsime tarimusi, ar kalbomis, ar diskusijomis, bet kuriuo atveju šiandien galioja Lietuvos Konstitucija, kurioje labai aiškiai parašyta, ką mes galime ir ko negalime“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, Lietuva, kaip NATO narė, jau naudojasi Aljanso saugumo garantijomis, tačiau įvairiais formatais tariasi ir dėl papildomų priemonių.
„Prieš priimdami konkretesnius sprendimus, turime pasidaryti namų darbus“, – pabrėžė R. Kaunas.
ELTA primena, kad Seime pirmąjį balsavimą iš dviejų įveikė siūlymas išbraukti Konstitucijos 137 straipsnį, draudžiantį Lietuvoje dislokuoti masinio naikinimo ginklą.
Už šią iniciatyvą balsavo 106, prieš – 18, susilaikė 6 parlamentarai.
Projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Konstitucijos 137 straipsnį, kuriame šiuo metu nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
Pataisos iniciatoriai argumentuoja, kad dabartinis reguliavimas neatitinka pasikeitusios saugumo situacijos ir riboja Lietuvos galimybes visapusiškai dalyvauti NATO kolektyvinės gynybos ir branduolinio atgrasymo sistemoje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
