Seimo finansininkai jau suskaičiavo, kiek valstybei kainuos būsimi pokyčiai parlamento rūmuose – kiek pinigų reikės išeitinėms išmokoms po rinkimų už borto likusiems politikams, jų padėjėjams ir patarėjams. Ar jiems tikrai reikia tiek mokėti – kitas klausimas.
Atsisakyti išmokų politikai neketina
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, Seimą paliks 63 politikai. Tiesa, šis skaičius dar gali keistis, jeigu kuris nors iš išrinktųjų Seimo narių atsisakytų mandato ir jo vietą užimtų dabartinės kadencijos Seimo narys. tačiau šiomis dienomis jau viešai paskelbta, kad į naująjį Seimą nepatekusių parlamentarų išeitinėms išmokoms ir su jomis susijusiems mokesčiams prireiks 2,9 mln. litų.
Didžiausią išeitinę kompensaciją – 56 tūkst. litų neatskaičius mokesčių gaus Seime nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų be pertraukos dirbęs, tačiau šių metų rinkimuose nedalyvavęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Taip pat savo noru Seimą nusprendęs palikti kitas parlamento vicepirmininkas konservatorius Česlovas Stankevičius, kuris į Seimą buvo perrinktas po 8 metų pertraukos, turėtų gauti 37 tūkst. litų, o rinkėjų pasitikėjimo pastaruosiuose rinkimuose nepelnęs Liberalcentristų lyderis A. Čaplikas turėtų gauti apie 53 tūkst. litų dydžio neatskaičius mokesčių išeitinę išmoką. Daugelio kitų pinigines papildysiančios išmokos svyruos tarp 20 iki 40 tūkst. litų.
„Jeigu Seimo narys dirbo ne visą kadenciją, bet daugiau kaip pusę metų, jam priklauso 2 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžių išmoka. Tačiau net nuo 1990-ųjų visoms buvusioms kadencijoms, o jų – šešios, be pertraukų išrinktam parlamentarui išmokama ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesio atlyginimų dydžio išmokos. Jos dydį lemia trijų paskutinių mėnesių darbo užmokesčio vidurkis, priklausantis nuo parlamentaro užimamų pareigų“, – prieš kurį laiką Balsas.lt aiškino Seimo kancleris Jonas Milerius.
Nepaisant to, kad visus ketverius kadencijos metus visą šalį pastarosios kadencijos Seimo nariai ir jų palaiminta vyriausybė vertė taupyti net ten, kur, atrodo, jau nebuvo įmanoma, neteko girdėti, kad kuris nors politikas ketintų atsisakyti išmokos.
Seimo kasą tuština ir patarėjai
Nemenkos sumos papildys ir Seimą paliekančių parlamentarų padėjėjų bei patarėjų kišenes. Seimo Ryšių su visuomene skyrius Balsas.lt informavo, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams, jeigu jie neįsidarbins ilgiau nei vieną mėnesį, bus išmokėta kiekvieno iš jų vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šioms išmokoms gali prireikti beveik 300 tūkst. litų. Tiesa, teoriškai pastaroji suma gali šiek tiek sumažėti – jeigu jų darbdaviams-parlamentarams paliekant Seimą atsistatydinti privalantys tarnautojai įsidarbintų greičiau, išeitinė išmoka būtų mokama tik už dienas iki jų priėmimo į darbą.
Tačiau 569 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams ir darbuotojams teks sumokėti gerokai daugiau pinigų. Jiems bus išmokėtos piniginės kompensacijos už nepanaudotas atostogas.
„Pastaruoju metu nepanaudotų atostogų sumažėjo.Vidutiniškai kiekvienas politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir darbuotojas yra nepanaudojęs beveik vieno mėnesio trukmės kasmetinių atostogų. Joms kompensuoti kartu su mokesčiais reikės 900 tūkst. litų“, – pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Tačiau neseniai spaudoje pasirodę skaičiai verčia abejoti, ar kompensacijoms už nenorėjusiems atostogauti parlamentarų patarėjų ir padėjėjų nepanaudotas atostogas tiek pinigų užteks. Raginant juos atostogauti, kol dar dirba, buvo teigiama, kad rekordininkai yra sukaupę daugiau kaip šimtą dienų atostogų, o ne vieno sukauptas „atostogų rezervas“ siekė 50 dienų.
Savo talkininkų atostogauti esą nesiuntė Aleksandras Sacharukas, Ona Valiukevičiūtė, Milda Petrauskienė, Valentinas Mazuronis, Jurgis Razma, Valdemaras Valkiūnas, Saulius Stoma ir dar visas būrys parlamentarų, atstovaujančių įvairioms Seimo frakcijoms.
Kodėl patarėjai neatostogavo?
Ar tikrai atostogų nebuvę tarnautojai visą laiką nenuilsdami darbavosi, dabar tikrinti jau vėlu. Tačiau kiekvienas mirtingasis, vasarą turėjęs kokių nors reikalų Seime, tikriausiai patyrė, kad pasibaigus pavasario sesijai ištuštėja ir Seimo koridoriai, ir kabinetai.
Pastebėjusi, kad yra tokių padėjėjų, kurie neatostogauja po kelerius metus, žurnalistams sakė ir Seimo vicepirmininkė „darbietė" Virginija Baltraitienė. Anot jos, tai nenormali situacija, nes žmogus neištvertų be poilsio.
„Tai kenkia pačiam darbuotojui. Kita vertus, kyla įtarimų, ar tikrai žmogus dirba, o ne atostogauja, bet oficialiai neįformina atostogų“, – svarstė parlamentarė, apgailestaudama, kad parlamento vadovybė neturi galimybių priversti politinio pasitikėjimo tarnautojus atostogauti. Seimo nariai, anot jos, aiškina, kad padėjėjai negali ar nenori eiti atostogų, o pastarieji tvirtina, kad jų esą neišleidžia patys parlamentarai.
Rezultatas paprastas: visą laiką gavusiems algą patarėjams ir padėjėjams, dabar už dalį to laiko bus sumokėta dar kartą. Kompensacija už nepanaudotas atostogas sieks kam pora, o kam turbūt ir 7-8 tūkstančius litų. Priminsime, kad Seimo nario padėjėjo vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių viršija 2 500 litų per mėnesį, o už atostogas mokama iš tos pačios „eilutės“, kaip ir už darbą.
Ir visai nesvarbu, ar pinigus darbą Seime baigiantys parlamentarai bei jų patarėjai r padėjėjai visus pinigus gaus iš karto, ar dalimis, iki naujųjų metų, ar šiek tiek vėliau – suma dėl to nesikeičia.
Reikia ar nereikia mokėti iš Seimo besitraukiantiems neperrinktiems parlamentarams ir jų padėjėjams? Jeigu nereikia – tai kodėl? O jeigu reikia – tai kiek? Ir kas kaltas, kad dar beveik milijoną litų iš, pasak pačių besitraukiančiųjų, vargano šalies biudžeto teks sumokėti patarėjams dėl to, kad kažkas laiku jų neišsiuntė atostogauti — skaitykite rytoj.
