• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar kultūra ugdo žmogiškumą? Ar turime daug tikrų priešų? Marijonas Mikutavičius pakomentavo kultūrą, valstybingumą ir šalies gynyba.

GALERIJA (5)

Ar kultūra ugdo žmogiškumą? Ar turime daug tikrų priešų? Marijonas Mikutavičius pakomentavo kultūrą, valstybingumą ir šalies gynyba.

REKLAMA

Laidoje kalbėjo dainininkas Marijonas Mikutavičius.

Kultūros tikslas – daryti mus labiau žmonėmis, ar ne?

M. Mikutavičius: Aš suprantu tą idėją, be jokios abejonės. Visą laiką, bet kurioje valstybėje egzistuoja kažkokios auklėjamos idėjos ir vizijos. Manau, kiekviena valstybė, kaip mažą vaiką, savo vaiką nori nuvesti tuo gražiu ir teisingu keliu. Aš nežinau, ar rezultatus kas nors apskaičiavo ir ar tai turi didelės įtakos mūsų gyvenime.

Žinot, aš visada sakydavau, kad Josifas Stalinas rašė eilėraščius, Adolfas Hitleris tapė paveikslus – ar dėl to žmonija išvengė karų? Ne. Gali būti, kad mums gražu įsivaizduoti, kad kultūros poveikis toks stiprus ir galingas, bet jis tiesiog pervertintas.

REKLAMA
REKLAMA

Viena vertus, per kultūrą gal labiau humaniškėjame. Kitą vertus, matome tendenciją Lietuvoje, kad pasižiūrėjęs, pavyzdžiui į Facebook, tos kultūros labai mažai rasi.

REKLAMA

M. Mikutavičius: Absoliučiai. Pavyzdžiui, juk matai ir, sakysim, žmones su humanitariniu ir su aukštuoju išsilavinimu ir tam tikrose plotmėse atsidūrę, toje pačioje politikoje, jie virsta tiesiog savo platformų, savo ambicijų žvėriukais. Eina laužydami visiems sprandus ir rankas į kairę ir į dešinę, nieko negalvodami.

Ar juos blogai išauklėjo? Nemanau, juos aklėjo, matyt gerai ir stengėsi, kad jie užaugtų. Anksčiau ar vėliau, jie vis tiek pasirenka sau naudingus kelius.

REKLAMA
REKLAMA

Kas kaltas dėl to?

M. Mikutavičius: Nežinau. Matyt, žmoguje visą laiką tūno tam tikras barbaras, kuriam mes kartais uždedame kažkokią patrauklią civilizacijos ar humanizmo luobelę, bet kai jisai atsiduria kryžkelėje, kai jam reikia arba būti minkštesniu, arba siekti savo tikslų – greičiausiai, ne visi, bet kai kurie pasirenka tą agresyvesnį modelį.

Ar neatrodo, kad tokiu laiku Lietuvos visuomenėje reikia tapti agresyvesniu?

M. Mikutavičius: Mes, aišku, keičiamės. Ir visuomenė, ir žmogus keičiasi, žinoma, pagal aplinkybes. Apie save svarstant, kartais galvoju – aš ilgą laiką buvau kur kas naivesnis ir geresnis, kažkuria prasme, žmogus. Labiau pacifistas, labiau nuosaikus. Laikui bėgant ir griežtėjant aplinkai, greičiausiai tu pats, kad išgyventum, daraisi griežtesnis ir taip toliau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis tiek, aš netikiu pasauliu, kur teigiama, kad visos senos elgesio normos, kurias mums paprastai skiepija vaikystėje, šiokia tokia dora, pagal sugebėjimus, sąžinė, moralė, kuklumas, bandymas išgyventi pasaulyje nieko nenaikinant – tai nueina į nežinią. Jeigu visa tai dingsta, tada šitas pasaulis virsta absoliučiai beprasmiška vieta gyventi.

REKLAMA

Jeigu mes nieko nekuriame ir nesistengiame nugalėti savo gyvuliškų instinktų, tada mes vis mažiau žmonės ir vis labiau gyvūnai.

Kita vertus, kaip sakėte tą barbarą gal reikia savyje prabudinti, nes jei tokiu nebūsi, būsi lengvas grobis?

M. Mikutavičius: Barbarą reikia prabudinti prieš priešus. Man atrodo, mes neturime jų tiek daug. Ir jie beveik visada žinomi. Bet, jeigu mes paverčiame visuomenę vienas kitam priešais ir įsivaizduojame, kad netgi savo valstybėje kiekviename žmoguje matome priešą, tada mes silpnėjame kaip bendruomenė ir kaip šalis. Vadinasi, tikriesiems priešams tereikia palaukti, kol persipjausime tarpusavyje.

REKLAMA

Aš vis tiek manau, kad tu turi turėti klaną, gentį, kurios interesai yra vis dėlto aukščiau. Turėti kažkokį bendruomeniškumą ir susivienijimą, bandant atsilaikyti prieš iš išorės ateinantį priešišką pasaulį. Aš žiūrėjau į savo valstybę visą laiką iš tokios pozicijos.

Yra dvi grupės žmonių: vieni sako prezidentams ir premjerams išlaikyti pagarbą, kiti sako, kad čia demokratija ir „ėda“ vienas kitą. Kaip tu vertini?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

M. Mikutavičius: Aš sakyčiau, kad antram požiūriui aš labiau pritariu, žinoma. Būtų nesvietiškai kvaila, jeigu žmogus, užlipęs į valdžios viršūnę, taptų neliečiamuoju, kaip koks Vladimiras Putinas Rusijoje, ir staiga visi bijotų net puse žodžio pasakyti, kad karalius nuogas.

Kaip esame šiandien pasiruošę? Ar pats turite išvykimo, išlikimo krepšį?

M. Mikutavičius: Aš turiu šeimai sukrovęs šį bei tą – raguolį, pinigą ir taip toliau. Bet ką reiškia pasiruošę? Aš manau negali būti maksimaliai pasiruošęs karui. Neįmanoma.

REKLAMA

Vėlgi, tokiam eiliniam žmogui, kaip aš, tai labai sunku vertinti, nes labai daug pilkų zonų. Mes nežinome, kokia reali informacija, kokie sprendimai, kokios yra gynybinės taktikos ir strategijos. Būti sofos generolu yra lengviausia.

Ko aš kartais pasigendu, be jokios abejonės, tai ryžtingų pareiškimų iš mūsų kariškių ar valdžios vyrų. Pasiryžimų, kad mes esame pasiruošę, kad mes ginsimės, kad panikos nereikia, bet skatintų bendruomenę mobilizuotis ir aiškintų, ką reikės daryti. Tokių veiksmų kartais trūksta. Tie žodžiai gali būti raminantys, gali būti telkiantys, gali būti buriantys, bet jų kartais trūksta.

REKLAMA

Vieni sako, kad perspėjimas ir grėsmės tiražavimas skatina žmones ruoštis, kiti sako – varo į paniką, nerimą, depresiją, nepasitikėjimą, žmonės pavargsta nuo tokios informacijos.

M. Mikutavičius: Žinoma, jie pavargsta. Todėl, kad publika pati linkusi erzintis, kai negauna aiškių nurodymų, kartais, iš viršaus. Mano galva, tada atsiranda daugybė visokių teorijų, samprotavimų, bandymų užsidirbti eilinį „click‘ą“ arba eilinį „like‘ą“ žiniasklaidoje arba socialiniuose tinkluose.

Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia: 

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų