Kaip informavo Kauno apylinkės teismo atstovė spaudai Tauvilė Merkevičiūtė, Kauno apylinkės teisme priimta nutartis, kuria įtariamajam Gediminui Filipavičiui pratęsta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas trijų mėnesių laikotarpiui. Suėmimas skirtas atsižvelgus į tai, kad būdamas laisvėje asmuo gali bėgti ar slėptis nuo prokuroro arba teismo, trukdyti ikiteisminiam tyrimui ar daryti naujas nusikalstamas veikas.
Anksčiau G. Filipavičiui buvo paskirtas maksimalus, trijų mėnesių sulaikymo terminas, kuris būtų pasibaigęs kitą savaitę, mat įtariamasis buvo suimtas sausį.
Anksčiau teigė, jog mergaitės pagrobti nenorėjo
Primename, kad vasario pabaigoje Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę.
Psichiatrijos ekspertizė paprastai nustato, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu sirgo psichikos liga, ar suvokė savo veiksmus, jų esmę, pasekmes, ar galėjo valdyti savo veiksmus.
Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.
„Nenorėjau grobti, netyčia“, – tada sakė G. Filipavičius.
Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.
„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.
Paskirta psichiatrinė ekspertizė
Kauno apylinkės teismas stacionarinę psichiatrinę ekspertizę G. Filipavičiui yra paskyręs ir administracinėje byloje. Ją pavesta atlikti Utenos ekspertiniam poskyriui.
G. Filipavičius ir jo advokatas tokiai ekspertizei neprieštaravo.
Remiantis šios administracinės bylos duomenimis, asmuo, 2023 m. rugpjūčio 27 d. prie pat gyvenamojo daugiabučio namo Kauno rajone, Karmėlavos seniūnijoje, dirbdamas su mini ekskavatoriumi, kėlė triukšmą ir vibraciją, kuriais galėjo būti trikdoma šalia gyvenančių asmenų ramybė ir poilsis. Už tai jam policija skyrė 80 eurų baudą.
Sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kuriuos paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius mergaitę laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.
Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.
Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.
Anot teisėsaugos, vyrui pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.
Buvo nubaustas už kelmų rovimą
Ši nuobauda G. Filipavičiui buvo skirta už tai, kad jis traktoriumi rovė kelmus.
Už viešosios rimties trikdymą administracinėje byloje 80 eurų bauda nubaustas Gediminas Filipavičius šios baudos aukštesnės instancijos teismui neskundė, todėl nutartis dėl nubaudimo įsiteisėjo.
„Ne, neskundė,“ – Eltai ketvirtadienį sakė Kauno apylinkės teismo atstovė Tautvilė Merkevičiūtė.
G. Filipavičiaus skundą šioje byloje teismas atmetė kovo 7 dieną. Vyras, kuris dabar yra įtariamas vaiko pagrobimu Kaune, buvo apskundęs policijos nutarimą skirti jam administracinę baudą.
Tada Kauno apylinkės teismo teisėja nusprendė, kad pažeidėjo kaltė įrodyta, jo skundas netenkinamas. G. Filipavičius šią teismo nutartį per 20 dienų galėjo apskųsti Kauno apygardos teismui, tačiau to nepadarė.
„Nukentėjusiosios, liudytojos parodymais, kita byloje esančia medžiaga, vaizdo įrašais, teismo vertinimu, asmens kaltumas padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodytas,“ – Eltai tada sakė šią bylą nagrinėjusi teisėja Vita Padriezaitė.
Šios bylos duomenimis, pernai rugpjūčio 26-osios vakarą, apie 19.30 val. traktoriumi Karmėlavoje rovė kelmus ir taip trikdė aplinkinių gyventojų poilsį bei ramybę.
Asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo. Dėl to kreipėsi pareiškėja, ji manė, kad jos viešoji rimtis buvo sutrikdyta ir būtent dėl to pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas pagal jos priimtą pareiškimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
