Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį ministrų kabinetui pristatė siūlymą galimybių pasą taikyti ne nuo 16 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Tokio pasiūlymo prasmės nesupranta šalies savivaldybių merai. Dėl to Vyriausybė apsispręsti turėtų pirmadienį. Merų nuomone, vaikams gyvenimą varžančios priemonės vargiai prisidės prie epidemiologinės padėties suvaldymo, tik dar labiau didins gyventojų nepasitenkiną. Jie prašo koncentruotis ir išnaudoti turimus resursus.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį ministrų kabinetui pristatė siūlymą galimybių pasą taikyti ne nuo 16 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Tokio pasiūlymo prasmės nesupranta šalies savivaldybių merai. Dėl to Vyriausybė apsispręsti turėtų pirmadienį. Merų nuomone, vaikams gyvenimą varžančios priemonės vargiai prisidės prie epidemiologinės padėties suvaldymo, tik dar labiau didins gyventojų nepasitenkiną. Jie prašo koncentruotis ir išnaudoti turimus resursus.

REKLAMA

Vyriausybė trečiadienio pasitarime apsvarstė naujas COVID-19 valdymo priemones, tarp jų ir galimybių paso išdavimą vaikams nuo 12 metų. SAM teigimu, toks sprendimas siūlomas, nes sergamumas vaikų amžiaus grupėse yra didelis, o delta atmaina tarp vaikų plinta greičiau nei ankstesnės atmainos. Siūloma, kad šis sprendimas įsigaliotų nuo gruodžio 28 dienos.

Tiesa, kaip yra sakęs švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas, tai nereiškia, kad galimybių pasas moksleiviams bus privalomas ugdymo įstaigose. Tačiau galimybių pasas vaikams būtų privalomas ten pat, kur ir suaugusiems – prekybos ir pramogų vietose.

REKLAMA

Taip pat SAM siūlo, kad galimybių pasas po pilno vakcinacijos galiotų septynis mėnesius, vėliau tektų gauti sustiprinančią vakcinos dozę. Be to, norint jį gauti, tiktų tik PGR tyrimas, kuris galiotų 72 val., nebetiktų greitasis antigenų testas. Šis pasikeitimas, siūloma, įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

Merai neigiamai vertina galimybių paso išdavimą vaikams

Šaulių miesto savivaldybės meras Artūras Visockas nemano, jog amžiaus tarpsnio praplėtimas duotų reikšmingų rezultatų, nes galimybių pasas yra itin dviprasmiškai priimamas visuomenėje. Jis teigia, kad norint pasiekti teigiamų rezultatų, būtina peržvelgti  šio dokumento veikimo principus, o ne kelti dar didesnes aistras į jo naudojimą įtraukiant ir vaikus nuo 12 metų.

„Žmonės šioje vietoje traktuotų, kad mes tarsi siekiame paskiepyti vaikus ir tam naudojame papildomos jėgos instrumentus. Arba valstybė, Vyriausybė, kuri galvotų tą dalyką priimti, turėtų pasakyti, kad naudoja šį instrumentą ir toliau naudosime kitokius jėgos instrumentus, nes mūsų tikslas – paskiepyti kuo daugiau gyventojų.

REKLAMA
REKLAMA

Nemeluoti ir viskas, nes kai kalbame apie galimybių pasą, mes turime omenyje skiepą. Tai gal įvardinkime dalykus tikrais vardais ir bus sąžiningesnė eiga, žmonės tuos dalykus priims paprasčiau“, — naujienų portalui tv3.lt savo įžvalgas dėsto A. Visockas.

Šiaulių miesto savivaldybės meras priduria, kad gyventojus pasiekia labai daug informacijos, taip pat ir kitų šalių sprendimai jaunesnio amžiaus vaikų skiepijimo klausimais.

„Matome skirtingas praktikas ir tik dėl to bus sunku tą skirtingą rezultatą pasiekti. Jeigu mes dar neturime savo argumentų, kodėl tą rezultatą reikia pasiekti ir mūsų vienintelis argumentas – galimybių pasas, tai bijau, kad šitas darbas nueis šuniui ant uodegos. <…> Kryptis pasirinkta ne visai protinga, todėl rezultatas bus labai menkas.“, – prognozuoja jis.

Sprendimui ankstinti galimybių paso amžių nepritartų ir Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė. Jos teigimu, bet kokį nurodymą vykdyti padedant žmonėms, visų pirma reikėtų padaryti analizę ir pasakyti, kokius laukiamus rezultatus šis reikalavimas duos, o ne imti ir viešai diskutuoti apie galimai įvedamas priemones.

REKLAMA
REKLAMA

„Pozityviai vertinu bet kokius sprendimus ieškančius ir realiai darančius teigiamą įtaką COVID-19 pandemijos valdyme. <…>. Mano asmenine nuomone, jauninti galimybių paso amžių, nėra tikslinga, nes pagrindinė grupė, kuri privalo vakcinuotis – vyresni žmones.

Kviečiu aiškiai komunikuoti, kodėl vienas ar kitas sprendimas yra priimamas ir koks rezultatas yra laukiamas“, – nurodė ji, pridurdama, kad tik komunikuojant su žmonėmis galima pasiekti ilgalaikius rezultatus.

Išgirdęs žinią apie naujus COVID-19 pandemijos valdymo planus Druskininkų rajono savivaldybės meras Ričardas Malinauskas neslėpė nusivylimo.

„Buvau Lenkijoje, buvau visur, niekur niekas nei kalba, nei šneka (apie ribojimus – aut. past.). Neturiu ką pasakyti“, – trumpai atsakė R. Malinauskas.

Veryga tikisi, kad Vyriausybė nesukvailios

Ne tik naujienų portalo tv3.lt kalbintiems merams, bet ir buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai pasirodė keistos kalbos apie galimybių paso taikymą vaikams nuo 12 metų amžiaus. Jis taip pat teigė nesuprantantis šios priemonės tikslo.

REKLAMA
REKLAMA

„Kam čia reikia tą amžių ankstinti? Ar čia noras yra dėl papildomų infekcijos kontrolės priemonių įsivedimo, ar skatinti jaunesnio amžiaus asmenų vakcinaciją? Bet kokiu atveju, net jei ir tai būtų padaryta, vaikai į mokyklą vis tiek eis –  ten yra daugiausiai bendraujama, didžiausia žmonių koncentracija, ten daugiausia kontaktų ir židinių nustatoma.

Manau, kad Vyriausybė nesukvailios, nepadarys, kad į mokyklą gali eiti tik su galimybių pasu. Bet tuomet man neaiški paskirtis – kas iš to, kad jiems reiks atsispausdinti tokį dokumentą? Kad galėtų nueiti į parduotuvę, kino teatrą?“, – svarstė jis.

Akmenės rajono savivaldybės mero pozicija skiriasi

„Norėtųsi išgirsti ir tyrimus, kiek būtent vaikų nuo 12 metų, kiek mes turime šiai dienai galimybę vakcinuoti tuos vaikus, kokie galimi šalutiniai poveikiai, jei vaikui yra kažkokios gretutinės ligos ir jis negali pasiskiepyti.

Tai turi būti labai aiškiai išsakyta ir jeigu specialistai taip mano, tai aš būčiau už“, – paprašytas vertinimo į galimus naujus ribojimus atsakė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo klausimu, anot jo, būtina „Seimo nariai neturi būti gydytojais, nei veterinarais, nei epidemiologais – tam ir yra valstybėje formuojamos institucijos, tarnybos, kurios renka ir sistemina medžiagą, pateikia politikams sprendimą“.

„O jeigu politikai nori būti populiarūs, kažką kažkur įtikti ir nežiūri į specialistus, tai man gaila tų specialistų“, – sakė jis.

Trečio karantino merai nepalaikytų

Blogėjant epidemiologinei situacijai, lygiai prieš metus Lietuvoje įvestas antrasis visuotinis karantinas. Ir nors sergamumo rodikliai šiuo metu yra maždaug keturis kartus didesni – dar vieno karantino skelbti neskubama.

Pernai lapkričio 1 dieną 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 340 atvejų, šiemet – 1442 atvejus. Panaši situacija ir pagal lovų užimtumą – apie tūkstantį pernai ir beveik 2 tūkst. šiemet.

 „Šiuo metu turime pagrindinį ginklą – vakcinas, tad žmonės skatinami skiepytis, jog nesirgtų, o jei ir užsikrėstų, kad liga būtų lengvos formos. Taip pat šiuo metu matome stabilią situaciją reanimacijos skyriuose, nors užimta apie pusantro šimto lovų, jos taip sparčiai nesipildo“, – pirmadienį aiškino L. Ašoklienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, nepaisant skiepų apsaugos, situacija šiemet prastesnė, nes pasaulyje dominuoja labiau užkrečiama delta atmaina, taip pat „juntamas pandeminis nuovargis“ – žmonės atsainiau rūpinasi rankų higiena, kaukių dėvėjimu. „Su laiku mažėja ir pačių vakcinų efektyvumas, todėl ir turime kalbėti apie sustiprinančios dozės svarbą“, – dėstė epidemiologė.

Vis dėlto, L. Ašoklienė pabrėžė, kad karantinas, blogėjant situacijai ligoninėse, galėtų būti įvestas, tačiau jis nebūtų ilgalaikis.

 „Jei jis toks ir būtų, tai, matyt, būtų labai ribotą laiką, kad pasiekti būtų galima teigiamą efektą. (...) Tai labai priklauso nuo reanimacijos lovų užimtumo – jei tie skaičiai keistųsi ir perkoptų 200, artėtų prie 250, panašu, kad radikalesnių priemonių reikėtų, siekiant apsaugoti sveikatos sistemą“, – dėstė ji.

Karantino šalyje įvedimą merai taip pat vertintų skeptiškai, jų teigimu, jis tik kraštutinė priemonė, todėl būtina išnaudoti visus turimus resursus.

REKLAMA
REKLAMA

„Riboti ir uždaryti yra labai lengva. Šiai dieniai Lazdijų rajono savivaldybė yra viena tų savivaldybių, kurios taiko griežtesnius ribojimus, kalbant apie renginius, jų organizavimą. Mes šį sprendimą perėmė prieš kelias savaites ir matome, kad situacija rajone gerėja. <…>

Prieš dvi savaites Lazdijų rajono savivaldybės ekstremaliųjų  situacijų komisija priėmė sprendimą iki lapkričio pabaigos neorganizuoti ir atšaukti visų renginius, kurie buvo planuojami organizuoti savivaldybės ar jos pavaldume esančių įstaigų“, – sprendimo būdais Lazdijų rajone dalinosi A. Miškinienė.

„Turime galimybių pasą, reikėtų labiau į jį koncentruotis, daugiau skatinti skiepijimą. Nepaprastoji padėtis ir dabar egzistuoja. Karantiną aš skaitai kaip visiškai kraštutinę priemonę.  

<….> Jeigu būtų karantinas, tai turėtų būti tikras (viską apimantis – aut. past.)“, – kalbėjo V. Mitrofanovas.

Praėjusią parą nustatyti 3028 nauji COVID-19 atvejai, mirė 30 žmonių, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Net per karą niekas taip nesielge su vaikais.
Ar jie tiek durni , ar įžūlūs melagiai , ar žmones laiko visiškais idiotais ? Patys puikiai mato , kad įvedus ,, galimybių pasą " žymiai padaugėjo susirgimų ! Ta dabar siekia , kad vaikai valkiotųsi , kur reikia ir kur nereikia , pradėtų ir jie daugiau sirgti . Valdžiai bus platesnės erdvės išnaudoti prisipirktas EKSPERIMENTINES vakcinas ir susižerti pinigėlius , kaip atlygį už skiepus .
Jeigu neklystu vaikus jau galima skiepyti nuo 5m, galimybių pasas galėtų iškarto pradėti veikti, nuo tokio amžiaus, kodėl svarstom nuo 12m. Pažiūrėsim, kaip jūs patys pasiėmę tuos pasus, susileidę vakcinas, dabar apsaugosite vaikus nuo tų gėrių.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų