Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausia specialistė Milda Žygutienė.
Kiek užsikrėtimų erkiniu encefalitu ir Laimo liga jau jūs registravote, stebėjote?
M. Žygutienė: Labai džiugių naujienų tikrai nėra – situacija panaši į ankstesnius metus. Vis dar išliekame pirmaujantys Europoje su didžiausiu erkinio encefalito sergamumo rodikliu, ir aišku, kad ir Laimo ligos mes vieni daugiausiai turintys.
Jeigu kalbėti apie statistiką, tai keliais skaičiukais guodžia. Erkinio encefalito už pirmą pusmetį, palyginus su praeitais metais, neturime pilnų 200 atvejų, kai tuo tarpu praeitais metais jau tokiu laiku buvo virš 200, o Laimo liga, tai jau čia tie skaičiai iš tikrųjų tūkstančiais registruojami, bet vėlgi truputį yra mažesni skaičiai negu praeitais metais.
Tai nieko dar nesako, kaip baigsis sezonas, todėl, kad nuo birželio iki spalio mėnesio registruojame maždaug apie 80 atvejų visų tais metais buvusių atvejų. Tai dar tik, kaip ir sakyti, startas į tą didįjį sergamumą, nes aišku, kad tai sutampa su erkių aktyvumu.
Kaip žinia, erkės darosi labai aktyvios ir tas klimato šiltėjimas kaip tik labai dominantis visus klausimas, ir kaip čia atrodys ateitis, ar čia atsiras kažkokių tai naujų rūšių ir panašiai. Tai jau pakanka to, ką turime.
Todėl, kad jeigu anksčiau erkės jau taip aktyvios tapdavo balandžio mėnesį ir stebėdavome jas iki spalio, tai dabar nuo ankstyvo kovo iki naujų metų puikiai žinome, kad kartais ta pliusinė temperatūra iki to laiko išsilaiko.
Šitas sezonas ar praeitas sezonas, net nežinau, kaip įvardinti, tai praeitų metų sezonas truko iki šių metų vasario vidurio, nes tik vasario antroje pusėje dvi savaites turėjome minusinę temperatūrą, ir tada jau prasidėjo šių metų sezonas.
Tai jeigu anksčiau tarpas buvo mėnesis, du su puse, būdavo tas ramybės periodas, tai dabar, kaip matote, jau turėjome tik dvi savaites. Tikėkimės, kad vis dėlto dar žiema kažkiek tai sugrįš pas mus ir aišku, kad tai labai įtakoja ir sergamumą, nes kuo jos ilgiau aktyvesnės, tuo didesnė tikimybė su jomis susitikti, tuo didesnė tikimybė, kad ir sergamumas didės.
Tai vėlgi, dabar apie erkes šnekėjome, bet apie erkinio encefalito sergamumą, jeigu kalbame, tai jau trys metai iš eilės turime tokią situaciją, kai registruojame nuo sausio iki sausio, nes anksčiau tik Laimo liga ištisais metais registravome, o pirmuosius atvejus nuo erkinio encefalito balandžio mėnesį, nes jeigu aktyvios kovo mėnesį arba vidury kovo, tai pirmieji tie užsikrėtimo atvejai vat ir būdavo apie balandį.
Dabar jau tokia situacija, kad treti metai iš eilės jau ištisus metus registruojame.
Jūs užsiminėte, kad Lietuva pirmauja pagal erkinio encefalito sergamumo rodiklius – čia mus erkės taip mėgsta, Lietuvą? Ar čia gyventojai nelabai prevencija užsiima ir nenori skiepytis? Kaip manote?
M. Žygutienė: Pirmiausiai apie erkes, tai joms nepaprastai geros sąlygos Lietuvoje gyventi, egzistuoti, veistis ir taip toliau, nes turime daugiau negu trečdalį mūsų teritorijos, padengtą žaliaisiais masyvais, o joms labiausiai patinka mišrūs lapuočių miškai.
Dabar jau ir parkai įvaldyti ir neturime saugių vietų visiškai. Jeigu kalbėti apie mūsų elgesį, tai vėlgi, pakankamai drąsūs kai kurie – atrodo, kad jau tik apie tas tinkamas aprangas kalbame kiekvieno susitikimo su visuomene metu, bet ko gero, kad tas yra labai neįdomu.
Tai aišku, kad apsaugos priemonių nesilaikome ir nesiskiepijame taip, kaip norėtų specialistai, nes šiaip jau lietuvis kiekvienas, kuriam leidžia sveikatos būvis pasiskiepyti, turėtų būti pasiskiepijęs, nes pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas, vykstant į tas šalis, kur erkinio encefalito yra diagnozuojama 5 ir daugiau atvejų 100 tūkst. gyventojų, siūloma pasiskiepyti nuo erkinio encefalito.
Kada geriausias laikas pradėti skiepytis? Gal yra kažkokie kalendoriai, grafikai, kada tie skiepai yra patys efektyviausi?
M. Žygutienė: Šiaip jau geriausias laikas – tai vėlyvas ruduo, žiema ir pavasaris ankstyvas, bet mes jau aptarėme, kad ir tuo metu gali būti aktyvių erkių, bet aišku, kad jų nėra tokio didelio kiekio.
Tai tas laikas tikrai yra labai tinkantis, bet jeigu yra galimybės, noras, ketinimas pasiskiepyti dabar, tinka bet kuris laikas, nes mes skiepijamės ne šitam sezonui, o visam būsimam gyvenimui.
Kalbant apie Laimo ligą, nuo Laimo ligos skiepo nėra – kodėl dar nėra tokios vakcinos? Tarp jūsų šios srities specialistų yra kažkokios tai prielaidos, kodėl dar Laimo liga neturi skiepo?
M. Žygutienė: Kuriama, pakeliui, ir metai iš metų žada, kad tuoj tuoj pasirodys. Šiuo metu ji turėtų jau būti pradėta registruoti, nes priežiūra vakcinos, ypač naujos vakcinos ir visų kitų, yra labai didelė.
Užtrunka ilgo laiko registracijos dalykai ir panašiai, bet tai nėra beviltiškas dalykas ir tikrai sulauksime mes vakcinos nuo Laimo ligos.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
