Prieš kurį laiką Meda įsidarbino slaugos ir socialinės priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje. Ten gavo kelis klientus, bet vėliau dėl tam tikrų priežasčių šių klientų atsisakė ir vietoje jų gavo kitą.
„Pasirodo, jis sirgo niežais ir mūsų niekas apie tai neinformavo“, – pasakoja Meda.
Netrukus ji dėl kitų priežasčių paliko darbovietę, tačiau išėjusi iš darbo pajuto pirmuosius simptomus – niežulį.
„Nesu tokia, kur iš karto bėgu pas daktarą. Pralaukia iki tol, kol tiesiog nebegalėjau miegoti naktimis“, – sako Meda.
Apsilankius pas gydytoją, ši, pasak Medos, patvirtino, kad ji užsikrėtė niežais. Taip pat susirgo ir jos šeimos nariai, įskaitant sūnų.
„Mano ketverių metukų vaikas niekada neturėjo jokių problemų, <...> o dabar jis turi kontaktinį dermatitą, jis yra visas žaizdotas. Ant nugaros didžiausi randai, mes vaiką gydome steroidiniais tepalais“, – teigia pašnekovė.
Susirgo šeimos nariai
Meda įsitikinusi, kad darbdavys turėjo perspėti apie galimą grėsmę sveikatai, todėl ji nusprendė ieškoti teisybės ir iš darbdavio gauti kompensaciją.
„Iš savo darbdavio aš nesulaukiau net paprasto „atsiprašau“. Galbūt aš tada kitaip reaguočiau, kad taip nutiko“, – komentuoja ji.
Tačiau įstaigos, kurioje dirbo, direktorė naujienų portalui tv3.lt nurodo, kad su savo problema Meda kreipėsi vėlai – po penkių mėnesių.
„Čia yra pavėluoti pranešimai ir tiesiog nebėra galimybės atlikti tyrimų, nes nebėra nė to asmens (kliento – red. past.)“, – pabrėžia viešosios įstaigos „Privati slaugos tarnyba” direktorė Indra Kynienė.
Ji patikina, kad įprastai nėra žinoma, kuo serga klientai, mat įstaigos darbuotojai į jų namus vyksta suteikti globos paslaugas. Taigi perspėti darbuotojos nebuvo įmanoma.
„Mes atliekame globos paslaugą. Tai nėra susiję su medicina. Tai yra sauskelnių keitimas ir visa kita. Gyventojai neinformuoja, kokiomis ligomis jie serga. Tai yra žmonių konfidencialumas“, – komentuoja I. Kynienė.
Direktorės teigimu, daugiau galimai niežais susirgusių darbuotojų nėra.
„Mes informacijos, kad kažkas kažkur daugiau užsikrėtė, neturime“, – sako I. Kynienė.
„Nėra tokių situacijų, kad mes galėtume pradėti papildomą tyrimą“, – priduria ji.
Ar klientas neužkrėtė daugiau žmonių, nėra žinoma. Vyras, kuris galėjo sirgti niežais, buvo išvežtas į slaugos ligoninę, o vėliau mirė.
Kompensacijos negaus
Po to, kai Meda informavo darbdavį, kad užsikrėtė niežais, įstaigoje pradėtas vidinis patikrinimas, kurio metu įvertinta Medos pateikta informacija. Terminas – 10 dienų.
Praėjus nurodytam laikotarpiui Meda gavo išvadą, kurioje nurodyta:
- pernai lapkričio mėnesį Medai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas dėl ligos, tačiau per šį laiką ji esą nenurodė, kad liga galėjo būti susijusi su profesine veikla ar kad įtariamas susirgimas niežais.
- Apie galimą užsikrėtimą Meda pranešė po daugiau nei 5 mėnesių – šių metų gegužę.
- Šių metų balandžio 29 d. Medos darbdaviui pateikta dermatologo konsultacija bei gydymo išlaidos susijusios su „jau praėjusiu, neaiškios kilmės kokiam asmeniui sveikatos pablogėjimu, kuris nėra susietas su tiesioginiu darbo funkcijų vykdymu ar dokumentuotu incidentu įstaigoje“.
Primindama apie būtinybę darbo metu dėvėti apsaugines priemones, įstaiga pažadėjo išsiųsti Medai apsaugos priemonių.
Visgi kompensacijos moteris negaus – įstaiga ją informavo, kad šiuo metu nėra objektyvaus pagrindo pripažinti ligą kaip susijusią su darbo funkcijų vykdymu, o taip pat nėra pagrindo kompensuoti Medos pateiktas išlaidas.
Darbdavio pareigos – ar turėjo įspėti?
Visgi, ar darbuotojas turėjo įspėti darbuotoją apie galimą grėsmę sveikatai?
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (DDSĮ) nustato darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Taigi pagal įsatymą darbdavys organizuoja (arba paveda įgaliotam asmeniui organizuoti) profesinės rizikos vertinimą ir nustato faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose.
Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo taip pat užtikrina, kad darbuotojai įsidarbindami ir darbo metu įmonėje gautų visapusę informaciją apie darbuotojų saugos ir sveikatos organizavimą įmonėje, esamą ar galimą profesinę riziką, parengtas priemones rizikai šalinti ir (ar) mažinti, paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmosios pagalbos suteikimą, gelbėjimo darbų organizavimą, darbuotojų evakavimą galimų avarijų, stichinių nelaimių ar gaisrų atvejais ir apie gaisrų gesinimo bei evakavimo priemones ir t.t.
„Taigi, darbdavys, jeigu jam žinoma apie galimą riziką, privalo apie ją informuoti darbuotojus ir imtis priemonių galimai rizikai išvengti“, – nurodo Valstybinė darbo inspekcija (VDI).
Visgi, pasak VDI, minimu atveju rizikos veiksnio šaltinis yra įstaigos klientas, kurio veiksmams darbdavys negali turėti įtakos. Taigi įspėti darbuotojo darbdavys neprivalėjo, juolab kad „Privati slaugos tarnyba“, anot I. Kynienės, apie kliento ligą nežinojo, nes tai jautrūs asmens duomenys.
Tuo metu darbuotojas, pagal DDSĮ, turi pareigą nedelsiant pranešti apie situaciją darbo vietose darbo patalpose ar kitose įstaigos vietose, kuri, Jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai bei darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimus, kurių patys pašalinti negali arba neprivalo.
Niežų atvejų daugėja, tačiau priežastis – ne pati liga
NVSC duomenimis, pernai Lietuvoje registruota 3547 užsikrėtimo niežais atvejų – tai 4,6 karto daugiau nei 2023 m. Vien šį balandį registruota 270 niežų atvejų.
Tačiau šie skaičiai dar nereiškia staiga padaugėjusių ligos atvejų. Skačiai didesni, nes pasikeitė, kaip renkami duomenys.
„Nuo praėjusių metų sausio 1 d. pasikeitė duomenų gavimo sistema. Jeigu anksčiau kiekvienas gydytojas, diagnozavęs vieną ar kitą užkrečiamą ligą, turėjo užpildyti popierinę formą ir ją siųsti, dabar prisijungia prie e.sveikata.lt, ir visi atvejai, kurie buvo pažymėti vienos ar kitos ligos kodu (šiuo atveju – niežų kodu), iš karto patenka į sistemą“, – paaiškina NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Anot specialistės, tai parodė ir tam tikras spragas sistemoje.
„Ko gero, veikė žmogiškasis faktorius, galbūt dalis gydytojų tiesiog nerašydavo popierinių formų, galbūt buvo kitos priežastys. Dabar pamatėme tikrąjį vaizdą“, – komentuoja ji.
Vis dėlto, M. Žygutienė pabrėžia, kad statistikoje esantis niežų skaičius nėra niekuo išskirtinis, koks buvo prieš koronavirusą ar dar anksčiau. O didžiausiais niežų židiniais išlieka tokios įstaigos, kaip globos namai, kalėjimai, darželiai, mokyklos ir kt.
Susirgimai niežais – ką būtina žinoti?
Niežus sukelia erkės, kurios plinta nuo žmogaus žmogui glaudaus kontakto metu arba dalijantis lovos skalbiniais, drabužiais ir kitais asmens higienos reikmenimis su žmogumi, sergančiu niežais.
Todėl sergantiesiems niežais svarbu laikytis asmens higienos taisyklių: praustis, keisti apatinius drabužius, naudotis individualiais kūno priežiūros reikmenimis.
Drabužius, lovos skalbinius, kurie buvo naudoti keturias dienas prieš gydymą, skalbti karštame vandenyje ir džiovinti ne mažesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje. Drabužius, kurių negalima skalbti, reikėtų išlyginti iš abiejų pusių su garu arba įdėti į plastikinius maišus ir palaikyti keturias paras.
Patalpas, kuriose yra ligonis, reikia kasdien plauti drėgnu būdu, minkštus baldus ir kilimus išsiurbti, žaislus – išplauti karštame vandenyje su muilu, išdžiovinti.
Taip pat labai svarbu laiku pastebėti ir gydyti ligą.
„[Svarbu] kreiptis į gydytoją, laiku pradėti gydymą. Dar labai svarbu, kad kiti, šalia esantys kontaktiniai asmenys, arba šeimos nariai būtų gydomi vienu metu. Nes jeigu vienas gydysis, o kitas ne, užkratas niekur nedings. Tuomet gali įvykti pakartotinas užsikrėtimas, o tai dar labiau erzina“, – teigia M. Žygulienė.
Asmenys, kurie niekada nebuvo užsikrėtę niežais, pirmuosius požymius pastebi praėjus 4–6 savaitėms nuo sąlyčio su sergančiuoju niežais. Pakartotinai užsikrėtę asmenys pirmuosius požymius gali pajusti jau 1–7 dieną po užsikrėtimo.
Sergantysis platina ligą ir gali užkrėsti kitus nuo pat užsikrėtimo pradžios iki gydymo pabaigos.
Ilgai sergant šia liga, intensyvus niežėjimas gali sukelti nervines ir psichologines problemas bei antrines odos infekcijas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
